Kazimieras Vasiliauskas: „Vairavimo egzaminą išlaikiau antru bandymu“

Vairuotojas: Kazimieras Vasiliauskas

Automobilio markė: „Mercedes Benz“

Modelis: „Viano“

Spalva: žalia

Pagaminimo metai: 2004

Variklio tūris: 2.2 turbo

Degalai: dyzelis

Lenktynininkas Kazimieras Vasiliauskas į savo pirmąjį gokartą atsisėdo būdamas septynerių. Šiandien, sulaukęs beveik dvidešimties, jis sparčiai kopia karjeros laiptais, lenktyniaudamas „Formulės-2“ čempionate, pasvajodamas ir apie „Formulę-1“. Į automobilių sportą Kazimierą atvedė tėtis, kuris pats turėjo svajonę lėkti pasaulio lenktynių trasomis, tačiau jai taip ir neišsipildžius, dėjo visas pastangas į savo sūnaus karjerą. Išlipęs iš savo lenktyninio bolido jaunasis talentas sėda į savo šeimos automobilį „Mercedes Benz Viano“ ir niekur neskubėdamas bei džiaugdamasis gyvenimu rieda Lietuvos keliais. Savo mikroautobusą Kazimieras apibūdina kaip be galo patogų, manevringą ir nereikalaujantį didelių eksploatacinių išlaidų, todėl artimiausiu metu jo keisti į kitą automobilį neketina.

– Kazimierai, papasakok, nuo ko prasidėjo tavo ilgas kelias „Formulės-2“ link?

– 1999 m. šeimos narių paskatintas startavau pirmajame Lietuvos kartingų čempionate, kurį per visą savo karjerą esu laimėjęs tris kartus. Buvo įdėta labai daug darbo ir pastangų, mano treniruotės buvo intensyvios ir disciplinuotos. Net išvykimas gyventi į Vokietiją nesutrukdė man sportuoti ir siekti rezultatų. Teko dalyvauti Italijos „Winning Series Karting“ čempionate, kuriame užėmiau antrąją vietą. Vėliau – Italijos atvirajame čempionate, kur trasą įveikiau septintas. Paskui – Europos kartingo čempionatas, jame sezoną pabaigiau penktas. Taip pat lenktyniavau „Renault 2.0“, o nuo praeitų metų dalyvauju „Formulės-2“ čempionate.

– Tai galima drąsiai teigti, jog kitas tavo žingsnis – „Formulė-1“?

– Taip, iš antrosios formulės galima bandyti šauti į pirmąją, tačiau yra ir alternatyvių čempionatų, po kurių lenktynininkai patenka į aukščiausiąją lygą.

– Kada planuoji jį žengti?

– Į „Formulę-1“ man reikėtų patekti per artimiausius trejus metus, vėliau gali būti per vėlu. O tai labai sudėtinga, nes neužtenka gerai vairuoti, reikia turėti ir krūvą rėmėjų.

– Kai tiek daug atiduodi savo karjerai, ar lieka laiko kitiems gyvenimo džiaugsmams? Šeimai, merginoms, draugams?

– Mano gyvenime visuomet atsiras vietos šeimai, merginoms ir draugams. Neabejoju, kad tai nepasikeis. Galbūt neturiu per daug laisvo laiko, tačiau man patinka, kai visos minutės suskaičiuotos ir išnaudotos ne veltui, kai turiu daug veiklos. Tuomet kiekviena gyvenimo akimirka įgauna prasmę.

– Papasakok, kaip ten su tomis dietomis sezono metu? Juk trasos įveikimo laikas priklauso ir nuo svorio?

– Na, esu dar jaunas, todėl itin sveika mityba nėra tokia aktuali mano organizmui. Taip, sezono metu stengiuosi nevalgyti bandelių ir saldumynų. Be to, sportuoju, tad išlaikyti tinkamą svorį tikrai labai paprasta.

– Sakyk, koks esi vairuotojas už trasos ribų?

– Stengiuosi vairuoti labai kultūringai ir ramiai. Per pusantrų metų, kai gavau vairuotojo pažymėjimą, nebuvau nė karto sustabdytas policijos už nusižengimus. Tiesą sakant, net garsinio signalo nesu spaudęs kitam eismo dalyviui, todėl man juokinga, kai kiti vairuotojai lyg išprotėję jį minko, taip gadindami nervus sau ir kitiems.

– Negi nekyla noras paspausti, aplenkti?

– Noras kyla, bet tuomet sau primeni, jog esi gatvėje, o ne lenktynių trasoje. Galų gale reikia įvertinti ne tik savo galimybes, bet ir aplinkinių eismo dalyvių, kurie galbūt prasčiau už mane vairuoja. Mokytis reikia iš kitų klaidų. Pažiūrėk, kiek nelaimingų atsitikimų keliuose. Niekur nepriskubėsi, saugumas pirmoje vietoje.

– Kiekvienas turime savo svajonių automobilį, koks yra tavo?

– Naujausias „BMW 3“ kupė, būtinai dviejų litrų dyzelis ir būtinai raudonos spalvos. Dar galėtų būti kabrioletas.

– Girdėjau, kad vairavimo egzaminą ne pirmu bandymu išlaikei? Kaip tai nutiko?

– Teorijos egzaminą išlaikiau iškart, o vairuodamas vienpusio eismo kelyje pasukau ne iš tos juostos, kurios reikėjo, taip sukeldamas avarinę situaciją. Bet nieko, gyveni ir mokaisi.

KLAUSIMUKAS

Su Jumis ir vėl klausimukas! Šįkart gerbiamų Lietuvos įžymybių klausiame, atrodo, paprasto dalyko. Kas yra lankstas? Ne kartą esame remontavę savo automobilius, tikrai ne kartą keitėme važiuoklės lankstą, o bent jau girdėję apie šią detalę turėtų būti visi vairuojantys. Nežinantiems paaiškinsime, jog lankstas yra jungiamoji važiuoklės detalė, prilaikanti ir leidžianti lankstytis, sukinėtis kitoms su juo sujungtoms detalėms.

Gintarė Karaliūnaitė

Kas, kas? Lankstas? Ką aš žinau… Kažkas, kas yra mano mašinoje ir susiję su ratais. Nežinau, kaip jis atrodo, bet tikriausiai kažkoks metalo gabalas. Čia visai kaip tas siūlas pas blondines, kur ausis laiko, tai lankstas panašiai ratus laiko. Geriau paklausk, kas yra amortizatoriai. Pasakyt? Nu va, pavyzdžiui mano mašiną reikės remontuoti, nes nusidėvėjo dešinysis amortizatorius 🙂 Žodžiu, kai nusidėvi, tai blogai duobes „ima“.

Haroldas Šklėrius

Lankstas yra tokia automobilio detalė, kuri… Hmm… Žinau, kad ji yra kažkaip susijusi su ratu, ji kažką ratui daro. Pamenu vaikystėje tėčio „Mersedeso“ lankstas lūžo ir ratas išvirto. Tai manau, kad lankstas laiko ratą, kad nenukristų.

Vitalijus Cololo

Lankstas yra „padvėskėj“, o „padvėskė“ yra važiuoklė. Lankstai gali būti ir automobilių gale. Puikiai visi žinome, kad Lietuvoje keliai duobėti, o duobėtais keliais važinėjant dažnai keičiame lankstus. Tai rišamoji dalis tarp priekinės šakės ir… turbūt kėbulo. Žodžiu, klausyk, rašyk taip: tai yra toks šūdas, kuris sukasi ant trijų varžtų ir vsio.