Lauros Interviu Dmax agentūros puslapyje

Laura yra vienas iš geriausiai dirbančių modelių D-Max agentūroje. Tai yra mergina, sugebanti ne tik žibėti ant žuralų viršelių bet ir aktyviai dalyvauti kitose gyvenimo srityse. Prisėdome pasikalbėti su ja apie modelio karjeros pradžią, pirmųjų kelionių įspūdžius ir ateities perspektyvas.

Kaip pradėjai modelio karjerą? Ar pameni pirmasias atrankas?

Su draugėmis laiks nuo laiko eidavome į atrankas. Draugės labai skatino mane tapti modeliu, todėl visur eidavome kartu. Kaip bebūtų juokinga, pirmoji atranka, kurioje apsilankiau buvo D-max agentūrai. Deja, manęs neatrinko. Tuomet apsilankiau Metropolitan agentūros atrankoj, kur pasirašiau 2 metų kontraktą. Jam pasibaigus turėjau daug gerų nuotraukų ir antras kartas D-Max atankoje tikrai nemelavo.

Pirmas kartas atrankoje nebuvo sėkmingas. Ar tai nepalaužė tavo pasitikėjimo savimi?

Po pirmos nesėkmės tikrai nepasidaviau ir nepraradau vilties. Žiūrėjau į viską gan paprastai ir optimistiškai. Tikrai nestresavau, kadangi tuomet modelio darbas buvo tik antraeilė veikla, turėjau daugybę kitų užsiėmimų, kurie mane užimdavo. Žinoma, dabar jau supratau, kiek būčiau praradus.

Ką tau šis darbas suteikia?

Modelio darbas yra nuostabus. Išties net negaliu to vadinti darbu – tai tarsi hobis. Ši veikla man suteikia labai daug. Pradedant kelionėmis, baigiant naujai surastais draugais.

Dar neesi baigusi mokyklos. Kaip sugebi derinti mokslus ir darbą taip, kad išties nei viena, nei kita veikla nenukenčia – juk tau sekasi ne tik modelio darbe bet ir mokykloje!

Išties visą laiką buvau labai gera mokinė. Mokslas man yra prioritetas. Šiuo metu esu dvyliktoje klasėje. Kitais metais noriu stoti į VU, nors mielai gyvenčiau Kaune, juk čia visi mano draugai ir mano vaikinas. Galbūt rinksiuos Teisės, Žurnalistikos arba Politikos studijas. Žinoma svarstau ir apie neakivaizdines studijas, kad turėčiau lankstesnį grafiką, kurį galėčiau derinti su modelio darbu.

Į kurią šalį keliavai pirmą kartą ir kur norėtum keliauti ateityje?

Pirmą kartą trumpam vykau į Londoną, tuomet mėnesį praleidau Ispanijoje. Dar neesu dirbus Niu Jorke ir Azijoje (esu aplankius tik Seulą). Aišku labiausiai noriu į Sidnėjų. Tai ne tik egzotiška vieta, tačiau šiuo metu ten kaip tik formuojasi modelių industrija. Būtų smagu būti to dalimi.

Ar pameni pirmąją tikrąją kelionę į užsienį? Apibūdink ją. Kokie buvo jausmai ir ko iš jos išmokai?

Pirma kelionė buvo labai keista. Buvo daug baimės, nežinomybės. Dabar, žinoma, viskas kitaip. Tada nuvykus į kitą šalį nieko ten nesupratau ir nežinojau. Pamenu pirmą kartą Ispanijos metro. Gavau žemėlapį, pinigų ir atrankų sąrašą. Man kilo baisi panika, Nesupratau nuo ko pradėt. Visgi viską išmokau tikrai greit ir suvokiau, kad reikia į viską reaguoti ramiai.

Ar jauti skirtumą tarp agentūrų Lietuvoje ir užsienyje? Kuom jos skiriasi?

Čia Lietuvoje agentūroje visi draugai. Pradedant agentūros vadovu, darbuotojais ir baigiant modeliais. Užsienyje į tave žiūri šiek tiek kitaip. Juk galų gale agentūrų tikslas aiškus – pinigai. Tad jei tu esi išberta nuo makiažo ar fiziškai nepajėgi, niekas tikrai neateis ir neguos tavęs. Pamenu kai dar buvau naujas veidas Paryžiuje. laura juozaityteAgentūra norėjo mane kuo daugiau parodyti, tad tris savaites dirbau be išeiginių. Buvau tokia pavargus, kad tieisog nebeištvėriau. Nuejau į agentūrą ir pasakiau, kad šitaip nebegaliu, todėl gavau laisvą dieną. Jei agentams nieko nepasakysi, jie net ir nepasidomės. Žinoma, tokia jau ta naujo veido dalia.

Kaip jauteisi grįžusi į Lietuvą? Kokį įspūdį sudarė kelionė?

Po pirmos kelionės jaučiau, kad kurį laiką noriu visgi pabūti Lietuvoje. Kankino kažkokia nežinomybė ir nuovargis. Po to suvokiau, kad jaučiau per daug emocijų ir tuo metu bandžiau apdirbti daugybę įspūdžių. Po kelių mėnesių, kai viskas nusistovėjo, buvau vėl pasiruošus keliauti ir suvokiau, kad pirmoji kelionė visgi buvo įspūdiga. Supratau, ką tai reiškia, būti savarankiškai.

Ko išmokai per visą savo karjerą?

Nuo pat laiko, kai pradėjau šį darbą, išmokau labai daug. Sutikau įvairių mentalitetų, sluoksnių ir kultūrų žmonių. Ir tai, mano manymu, skatina platesnį požiūrį į gyvenimą bei suteikia bendravimo įgūdžių.

Esi labai aktyvi mergina, neapsiriboji ties viena veikla. Kuom dar, apart mokyklos ir modelio darbo, užsiėmi?

Jau apie 13 metų šoku. Pradėjau nuo pramoginių šokių, tada perėjau prie labiau modernių, kaip pavyzdžiui, Streetdance ir t.t. Be to, mano mama jau dešimt metų turi šokių mokyklą, todėl šis užsiėmimas yra neatskiriama mano gyvenimo dalis. Tai taip pat puikus sportas, kuris ypač lavina laikyseną.

Kaip įvertintum savo gyvenimą šiuo metu? Kaip žiūri į tai, ką jau esi pasiekus ir kaip į tai reaguoja aplinkiniai?

Gyvenimas šiuo metu yra gan keistas. Darau tikrai daug dalykų ir labai džiaugiuosi, kad man sekasi. Niekada nenorėjau ir nesiekiau tapti matoma ir garsia ir tokia tikrai nesijaučiu. Dėmesys žymiai labiau patinka mano vaikinui Žygimantui. Jis žaidžia Žalgirio krepšinio komandoje, todėl prie dėmesio yra jau pripratęs. O man kaip tik būna keista ateiti į parduotuvę ir matyti savo nuotraukas.