Ilgaamžis turų partneris

Vairuotoja: Asta Pilypaitė

Automobilio markė: Peugeot
Modelis: 307
Spalva: juoda
Pagaminimo metai: 2005
Variklio tūris: 2.0L
Degalai: benzinas

Artėjant vasarai Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimeliuose gausu renginių. Kokia šventė be žinomų atlikėjų? Daugeliui muzikantų vasara – pats darbymetis, kai išvažiuoja į gastroles ketvirtadienį ir be sekmadienio vakaro negrįžta. Taip dažnai nutinka ir mūsų rubrikos „Žvaigždės automobilis“ viešniai, dainininkei Astai Pilypaitei. Moteris sako, jog būtent prancūziškas automobilis yra nepakeičiamas tolimoms kelionėms ir yra ilgaamžis bei ištikimas koncertinių turų partneris.

– Trumpa tavo automobilių istorija.

– Pirmoji mano nuosava mašina buvo baltas dyzeliukas „Toyota Corolla“, antroji – žalio perlamutro spalvos benzinu varoma gražuolė „Peugeot 207“. Abi jas labai mylėjau. Ypač „Toyota“ – ji buvo mano pirmoji meilė.

– Dėl kokių charakteristikų rinkaisi dabartinį „Peugeot“?

– „Peugeot“ – minkštos, labai moteriškos mašinytės, jų labai gražios priekinės lempos. Manoji dar turi stiklinį stogą, kuris daro didesnės erdvės įspūdį. Dieną sėdintys gale keleiviai gali debesis ganyti, o naktį – žvaigždes skaičiuoti.

– Automobilis tavo gyvenime: kiek esi priklausoma nuo jo? Ar išgyventum netekusi teisės vairuoti?

– Sunkiai išgyvenčiau, nes automobilis man – ne tik susisiekimo priemonė, bet ir darbo įrankis. Daug važinėju į koncertus, o ir dukrytes į visokias ugdymo įstaigas reikia vežioti.

– Ar esi rami vairuotoja? O gal greičio ir kitų kelių eismo taisyklių pažeidimas tau kasdienybė?

– Stengiuosi taisyklių nepažeidinėti ir labai nepatinka, kai kiti jų nesilaiko. Žinoma, kartais paspaudžiu gazą, bet proto ribose ir tik kai matau, jog stipriai kažkur vėluoju.

– Daugėja elektra (ar pusiau elektra) varomų ekologiškų automobilių. Ar turėdama galimybę įsigytum vieną tokių žaisliukų?

– Aš visomis keturiomis už ekologiją, todėl mielai rinkčiausi tokį automobilį. Žinoma, pasverčiau visas jo galimybes, kuro sąnaudas, praktiškumą ir, jei tai atitiktų mano poreikius, tikrai įsigyčiau.

– Kiek pati „gaudaisi“ automobiliuose? Be langų skysčio įpylimo, ar žinai kitų dalykėlių?
– Žinau, kur yra variklio aušinimo skysčio bakelis, kai reikia, papildau, kartkartėmis patikrinu tepalo lygį. Jei nerasčiau pagalbininkų ir reikėtų keisti ratą, manau, tai padaryčiau pati.

– „Moteris už vairo – mirtis už kampo.“ Ką manai apie šį posakį?
– Moteris už vairo kartais būna perdėtai atsargi, bet daugeliu atvejų tai tikrai ne bloga savbė. O va vyrukų nekantrumas dažnai priveda prie nelaimių. Todėl nesutinku su šiuo posakiu! Be to, statistika rodo, kad ne moterys baisiausias avarijas padaro…

– Tavo svajonių automobilis, įvertinus finansines galimybes?

– Gal nustebsite, bet neturiu svajonių automobilio. Visai nesidomiu jais. Man svarbu, kad važiuoja ir negenda. Iš patirties žinau, kad patikimos yra „Toyota“ mašinytės, todėl šio gamintojo automobilį ateityje mielai vairuočiau.

– Įsimintiniausias nuotykis už vairo.

Važiavau iš Palangos į Klaipėdą. Remontuojamame kelyje buvo susidariusi automobilių spūstis, todėl nusprendžiau pasukti i šoninį keliuką ir „apšokti“ kamštį. Pasirodė, kad pataikiau ne ten. Klaidžiojau, kol privažiavau i mišką, o bandydama apsisukti mažytėje gyvenvietėje sugebėjau taip užvažiuoti ant didžiulio akmens, kad pajudėti iš vietos jau negalėjau. Galinio rato ašis kybojo ant akmens, o ratai ore. Žmonių aplink nesimatė. Tik staiga pravažiavo mažas „golfukas“. Stebiu aš jį tolumoje ir galvoju, kad vieno ar dviejų vyrų čia tikrai neužteks. Bet, mano laimei, pamačiau iš sustojusios mašinytės lipančius net penkis augalotus vyrus! Jie man tada atrodė, kaip Dievo siųsti angelai… Vyrai meistriškai nukėlė mano automobilio „užpakaliuką“ nuo akmens, o aš be jokių pažeidimų laimingai grįžau į Klaipėdos plentą. Nuo tos dienos dar labiau pradėjau paisyti liaudies išminties – „Nemesk kelio dėl takelio“.

KLAUSIMUKAS

Ir vėl kalbamės apie automobilius, eismo taisykles ir vairavimo ypatumus. Šįkart mūsų spindinčioms žvaigždėms užduodame, atrodo, paprastą klausimą: „Kas yra dešinės rankos taisyklė?“

Šarūnas Mačiulis: „Kad aš net teisių neturiu. Tiesa, būna pavairuoju, jei reikia. Kažkada teko rinktis – vairavimo pažymėjimas ar gitara. Manau, kad pasirinkau teisingai. 🙂 Palauk, apie ką mes čia? A… Taip, taip, dešinės rankos taisyklė. Na, čia yra taisyklė, kai turi praleisti kliūtį iš dešinės. Va!

Stanislovas Stavickis-Stano: „Man tai iškart asocijuojasi su vairavimo mokykla. Žodžiu, dešinės rankos taisyklė yra tai, kai reikia praleisti kliūtį iš dešinės. Kodėl? Nes jei tau įvažiuotų iš dešinės, sužalotų dešinę ranką ir tu negalėtum nei rašyti, nei bėgių perjunginėti ir apskritai daug ko negalėtum daryti, todėl geriau praleisti. O kairiarankiams turėtų galioti kairės rankos taisyklė, tuomet būtų apsaugota jų darbinė ranka, tada tikrai viskas būtų teisingai. 🙂

Tautrimas Rupulevičius-Onsa: „Hmm… Leiskite pagalvoti… Manau, kad tai eismo taisyklė, kai lygiavertėje sankryžoje reikia praleisti automobilį, atvažiuojantį iš dešinės pusės. Kodėl būtent iš dešinės? Na, tikriausiai reikėjo išsirinkti dešinės, ar kairės rankos taisykle pavadinti, tai išsirinko dešinės. O dabar rimtai – jei eismas vyksta dešiniąja eismo puse, tai ir taisyklė turi būti dešinės rankos.“