Antikvarinė Gyčio Ivanausko drabužinė

„Jurgita“ svečiavosi pas vieną talentingiausių jaunosios kartos aktorių, nuosavo teatro įkūrėją Gytį Ivanauską ir tikrino jo spintos turinį. Beje, stilingasis aktorius drabužius laiko antikvarinėje spintoje, kuri į jo namus atkeliavo ir įsitaisė greta kitų senovinių baldų net iš Vilkijos. Ją menininkas įsigijo iš bičiulio aktoriaus Eimučio Kvosčiausko tėvų.

Paklaustas apie mėgstamą apsirengimo stilių, aktorius prisipažįsta mėgstantis šioje srityje improvizuoti. „Jeigu visuomet rengčiausi vienodai, būčiau pernelyg nuspėjamas ir neįdomus. Man patinka į vieną vakarėlį ateiti vilkint smokingu, o į kitą – su treningais. Arba sugalvoti visiškai netikėtą drabužių derinį“, – šypteli aktorius.

Vis dėlto aktorius prisipažįsta dažniausiai paisantis aprangos kodo: „Jeigu vakarėlio šeimininkai pageidauja, kad drabužiai atitiktų renginio temą, tai svečiai privalo laikytis protokolo. Pavyzdžiui, jei vakarėlio spalva rožinė, o aš savo spintoje nieko panašaus neturiu, mėginčiau suktis iš padėties ieškodamas megztuko su rožiniu flamingu.“

Ar Gyčio spintoje daug iškilmingoms progoms skirtų drabužių? „Viso labo turiu vieną smokingą ir vieną kostiumą. Jie abu siūti specialiai man, nes turiu problemą dėl dydžių. (Aktorius yra labai liekno sudėjimo – red. past.) Na, ir šiaip didžiulis skirtumas – kur pirktas daiktas, o kur siūtas specialiai tau. Ir tas švarkas visiškai kitaip guli, ir kelnės reikiamo ilgio“, – dėsto aktorius.

Paklaustas, kokia spalva jam artimiausia, G. Ivanauskas tik šypteli: „Neseniai prasidėjo pilkasis periodas. Buvo spalvotasis ir juodasis periodai. Pilkasis periodas jau eina link pabaigos ir neaišku, kas bus toliau. Juoda spalva ypatinga, nes vilkėdamas šios spalvos drabužius gali sugalvoti įvairių derinių ir kiekvieną kartą atrodyti skirtingai.“

Aktorius nenešioja įprastų aksesuarų – grandinėlių, žiedų, laikrodžių. „Visų pirma man jie tarsi kažkokie svetimkūniai. Antra – jie trukdo darbe, nes vaidindamas ar šokdamas galiu užgauti kolegą“, – sako jis. Gytis savo aksesuarais vadina įvairias kepures (turi visą jų kolekciją), akinius (tiek paprastus, tiek tamsintais stiklais), marškinių sąsagas.

Drabužius Gytis dažniausia perka užsienyje. „Kokių nors gastrolių metu pirkti drabužiai man daug mielesni, nes žinau, kad nesutiksiu nieko, kas vilkėtų tokiais pat drabužiais. Tačiau net ir Lietuvoje kokioje nors didelėje parduotuvėje stengiuosi atrasti išskirtinį drabužį. Mėgstu ir dėvėtų drabužių parduotuves, nes ten įsigyju rūbų, kokių neturės joks kitas žmogus Lietuvoje.“

Gytis tikina, kad jam etiketės nėra svarbios: „Arba drabužis patinka, arba – ne. O kas ten ant jo ar po juo parašyta, man visiškai nesvarbu.“

Sceninių drabužių aktorius niekuomet nedėvi už teatro ribų net ir per karnavalus. „Turi būti pagarba sceniniam kostiumui. Jei jis siūtas specialiai kažkokiam spektakliui, tai nereikia to spektaklio nešti į gatvę. Gyvenimą nuo scenos reikėtų atskirti“, – reziumuoja G. Ivanauskas.

Gytis turi didžiulę tamsintų akinių kolekciją. Jie aktoriui atstoja įprastus aksesuarus. „Šiuos akinius iš Anglijos man parvežė mūsų teatro dizainerė Dovilė Džervutė“.

Sąsagomis Gytis marškinių rankoves susega ypatingomis progomis. „Čia Editos (aktorės Editos Užaitės – red. past.) senelio sidabrinės sąsagos. Net nežinau, kokia proga ji jas man padovanojo. Jos mano mėgstamiausios. Gaila, viena jų sulūžo“.

„Šitas sąsagas nusipirkau pats, kai sulūžo tos, kurias dovanojo Edita“.

„Varlytę pasirišu ypatingomis progomis, kai tenka vilkėti smokingą“.

„Šį diržą gavau dovanų. Tiksliau – išsikeičiau. Vienam pažįstamam padovanojau akinius nuo saulės, o jis man davė šį diržą ir kepuraitę“.

„Kepurėlę iš Anglijos kažkada parvežė Mantas (dainininkas Mantas Jankavičius – red. past.). Panašią gavo ir Evaldas (Taujanskis), su kuriuo kartu šokame „Čiuožki čiuožki“ programoje“.

„H & M“ striukė. „Parsivežiau ją iš kažkurių gastrolių. Mane pakerėjo jos spalva. Šią striukę dėviu ankstyvą pavasarį ar rudenį, kai dar gana šilta“.

„Vila“ džinsai už 29 litus. „Kaune žinau tokią pogrindinę parduotuvę, kurioje galima nusipirkti naujų ir kokybiškų drabužių. Teko ilgokai knistis, kol radau savo dydžio džinsus. Buvau jau beprarandąs viltį“.

„Šitą „Selected“ megztuką irgi pirkau toje pogrindinėje parduotuvėje kaip ir džinsus. Priekyje pavaizduotas kupranugario snukis, o nugaroje – užpakalis“.