Apsauga nuo saulės: ką reikia žinoti

Atėjus karštiems ir saulėtiems orams pagaliau džiaugiamės galėdami atsikratyti šiltų drabužių ir pasimėgauti taip laukta saule. Teigiama, kad saulė ne tik skatina vitamino D gamybą, bet taip pat pakelia nuotaiką ir net gerina imuninę sistemą. Tačiau šalia visų šių privalumų yra ir neigiamų saulės aspektų – dideli saulės spindulių kiekiai skatina odos senėjimą, gali sukelti įvairius nudegimus ir taip pat gali sukelti melanomą – odos vėžį. Todėl norint išvengti visų šių galimų saulės padarinių (ar bent jau sumažinti jų tikimybę ir saulės daromą žalą) derėtų nepamiršti įvairių apsauginių kremų ir purškiklių.

Ar tikrai reikia rinktis tarp įdegio ir apsaugos nuo saulės?

Ganėtinai retą kremų nuo saulės naudojimą skatina labai paplitusi nuomonė, kad kremai nuo saulės neleidžia odai įdegti, todėl norint įrudusio kūno tenka paaukoti apsaugą nuo saulės. Tačiau iš tiesų tinkamai parinktas kremas leidžia suderinti abu dalykus (be to, šiandien yra kremų, kurie apsaugo nuo saulės ir papildomai skatina įdegį). Iš tiesų dauguma kremų nuo saulės tiesiog neleidžia atsirasti paviršiniams odos nudegimams, o ne apskritai stabdo bet kokią melanino gamybą. Be abejo, pasirinkus SPF 50+ plataus spektro kremą įdegio tikėtis būtų naivu, tačiau netinkamą kremo pasirinkimą ir apskritai apsaugos nuo saulės atsisakymą dažnai lemia prasto žinios apie apsauginius kremus ir jų veikimo principus.

SPF nėra pagrindinis apsaugos nuo saulės rodiklis

Saulės spinduliuotę sudaro trijų rūšių spinduliai – UVA (giliai prasiskverbiantys į odą ir spartinantys odos senėjimo procesus), UVB (sukeliantys paviršinius odos nudegimus ir trumpalaikį įdegį) ir UVC (pavojingiausia spinduliuotė, kurios didžiąją dalį sulaiko Žemės atmosferoje esančios dujos). Nepaisant to, kad dauguma žmonių kremą nuo saulės renkasi pagal SPF filtro rodiklį, tai toli gražu nėra pats svarbiausias kriterijus. Kodėl? Nes SPF filtras parodo tik UVB spinduliuotės sugėrimą (ir galimą apsaugą nuo nudegimų), tačiau neteikia jokios informacijos, ar kremas apsaugo ir nuo UVA spinduliuotės. Taip yra todėl, kad UVA spinduliuotė dar neturi matavimo skalės, todėl kol kas kremai, apsaugantys ir nuo UVB, ir nuo UVA spindulių žymimi kaip „plataus spektro apsauga nuo saulės“. Štai ko reikia ieškoti renkantis kremą nuo saulės.

Kitas svarbus dalykas – SPF filtro dydis. Dažnai teigiama, kad kuo jis didesnis – tuo geresnė a[sauga nuo saulės ir tuo ilgiau galima būti atvirame ore. Tačiau iš tiesų optimali apsauga nuo saulės yra SPF 30 (sulaiko apie 97 proc. UVB spinduliuotės), o didesnio SPF filtro reikia vaikams, kurių oda lengviau pažeidžiama bei žmonėms su itin jautria oda. Taip pat itin didelis SPF filtras labai riboja įdegį, nes sulaiko didžiąją dalį melanino gamybą skatinančios saulės spinduliuotės, todėl norint bronzinio įdegio derėtų rinktis plataus spektro apsauginius kremus su SPF 30 arba SPF 15 filtru.

SPF neprailgina leistino buvimo saulėje laiko

Neretai linkstama manyti (beje, net yra straipsnių šia tema), kad SPF rodiklis dauginamas iš odos tipo koeficiento parodo leistiną buvimo saulėje laiką, todėl kuo aukštesnis SPF, tuo ilgiau galima būti lauke. Tačiau iš tiesų ši nuomonė – klaidinga. Apsauginius kremus nuo saulės reikia naudoti kasdien nepriklausomai nuo to, kiek laiko žadama būti saulėje. Be to, siekiant nuolatinės efektyvios apsaugos kremu teptis reikia kas dvi valandas. Beje, tą patį reiktų daryti ir tuo atveju, jei ant kremo buteliuko teigiama, kad „garantuojama apsauga visai dienai“ ar kad kremas yra „atsparus vandeniui“, nes maudymasis, prakaitavimas, trintis ir kiti faktoriai susilpnina apsaugą nuo saulės ir ji tampa nebe tokia efektyvi.