Auto rojus Ralph Lauren'o garaže

Taip, tai tikrų tikriausias garažas, jei šis žodis Jums reiškia pastatą, kuriame saugomi automobiliai. Tačiau mados guru Ralph Lauren‘o garažas, kuriame laikomi vieni rečiausių ir labiausiai vertinamų automobilių pasaulyje, suteikia šiai sąvokai naują prasmę, mat jis labiau primena įspūdingą auto muziejų. Tiesą sakant, dizainerio keturračių kolekcija yra tokia įspūdinga jog garsiausi planetos muziejai, tarp jų ir Paryžiaus Dekoratyviųjų menų (kur šiuo metu kaip tik vyksta jo automobilių paroda) reguliariai skolinasi Lauren‘o šedevrus.

Iš išorės, vadinamasis „D.A.D.“ (trijų Lauren‘o vaikų inicialai) garažas ne itin traukia akį – iš pirmo žvilgsnio galima jį palaikyti paprasčiausiu priemiesčio biurų kompleksu, na, o lakesnės vaizduotės savininkams vos permatomos matinės plokštės vietoje įprastų langų ir jokio namo numerio pasufleruos, jog tai kokia nors slapta laboratorija ar NASA tyrimų centras.

Vos įžangęs vidun, patenki į elegantiškais juodais odiniais baldais apstatytą holą, vedantį į remonto dirbtuves ir biblioteką, kurioje saugomos visų automobilių dosjė (didžiuliai segtuvai su daugybe dokumentų bei straipsnių iškarpomis), keletas miniatiūrinių modelių ir, pagaliau, „eksponuojami“ trofėjai, sertifikatai ir suvenyrai, menantys nesuskaičiuojamas Lauren‘o automobilių pergales prestižiniuose konkursuose bei parodose. Tačiau nė užuominos apie pačius automobilius.

Tik paspaudus slaptą mygtuką, staiga atsislenka visa koridoriaus siena – ir Lauren bei jo garbingi svečiai, tokios lenktynių legendos kaip Brian Redman ir Phil Hill, patenka į auto-rojų. Čia saugoma daugiau nei 60 modeliuotojo automobilių – nuo retos klasikos iki modernių legendų, tarp jų 1938-ųjų Bugatti kupė, 1938-ųjų Alfa Romeo Mille Miglia roudsteris, vienintelis pasaulyje 1930-ųjų Mercedes-Benz SSK „Count Trossi“ roudsteris bei brangiausias automobilis visoje planetoje – 40 milijonų dolerių vertės Bugatti 57SC Atlantic. Dauguma Lauren‘o keturračių nėra restauruoti ir išlaikė savo originalią išvaizdą. Kaip ir išblukę bei vietomis prasitrynę „Polo“ džinsai – jie geriausiai atrodo tokie, kokie yra.

Šiaip ar taip, šis muziejus-garažas yra ne vien meno galerija, o nuostabūs automobiliai skirti ne vien estetiniam pasigėrėjimui (lyg to neužtektų?). Lauren aplanko savo kolekciją bent kartą per savaitę bei pats juos vairuoja – visi automobiliai turi registracijos numerius ir yra pasiruošę bet kada pavėžinti savo šeimininką.

Ralph prisipažįsta jog jam nė į galvą niekada nėra šovę kolekcionuoti ko nors kito, pavyzdžiui, paveikslų, paprasčiausiai dėl to jog… jų negalima vairuoti! „Tiesą sakant, niekuomet nalaikiau savęs kolekcionieriumi. Tai nebuvo mano tikslas. Tiesiog visada jaučiau didžiulę aistrą automobiliams. Taip pat mane itin domina jų istorija: kas vairavo ir kas sukūrė šias mašinas. Skaitydamas apie Enzo Ferrari ir Etore Bugatti, buvau ne tik didžiai sužavėtas šių nepaprastų asmenybių bei jų biografijų, bet ir ėmiau geriau suprasti, kodėl jie kūrė būtent tokius automobilius. Jie puikiai įkūnija autorių gyvenimo būdą, romantiką – visą jų esybę“.

Lauren‘ui iš tiesų ypatingai svarbi kiekvieno automobilio istorija. Kaip gi kitaip, juk kai kurios iš jų, pavyzdžiui, 1971-ųjų Mercedes 280SE, yra asmeninės. Šį Mercedes modelį Lauren‘as už 13.000 dolerių įsigijo vos pradėjęs savo, kaip nepriklausomo dizainerio verslą. Toks ekstravagantiškas poelgis, turint omenyje tuometinę Ralph‘o finansinę padėtį, ne juokais įsiutino jo rėmėjus. Tačiau į mados olimpą kopiančiam amerikiečiui išpildyti šią savo svajonę buvo nepaprastai svarbu: „Užėjau į Park Avenue „Mercedes“ atstovybę ir pareiškiau jog noriu to automobilio, tačiau sidabrinio ir su šviesiu stogu bei šviesiomis odinėmis sėdynėmis. Man pasakė jog planas neišdegs. Šiaip ar taip, neužilgo gavau savo išsvajotąjį automobilį“.

I r pabaigai, Ralph Lauren atskleidžia labiausiai jo širdį užkariavusio automobilio modelį: „Tik prisėdęs prie McLaren vairo, supratau, jog geriausio automobilio paieškos baigtos. Jam tiesiog niekas negali prilygti. McLaren kaip hoverkraftas iš „Žvaigždžių karų“. Jį vairuojant, jausmas toks, lyg skrietum virš žemės. Niekada nesu patyręs nieko panašaus“.