Beprotiškas Japonijos gatvės stilius
Šiandien pasaulis dar gyvena Niujorko mados savaite, o tikri mados mylėtojai jau greitai imsis didžiojo apsipirkinėjo ir spintos pertvarkymo tam, kad ateinantį pavasario/ vasaros sezoną atrodyti iš tiesų madingai. Akivaizdu, kad podiumo derinai daro įtaką mūsų kasdieniam stiliui – prisiminkite marinistinę tendenciją, švarkelius paaukštintais pečiais, milžiniškas rankines, kurias galop išstūmė delninukės.
Kita vertus, pasaulyje yra vietų, kuriose mus įprastas mados tendencijų ritmas yra sustojęs – kalbame apie technologijų šalies, Japonijos, gatves. Japonus galime drąsiai vadinti mados ekstremistais – pradedant beprotybe dėl vardinių drabužių ir baigiant neįtikėtinai marga gatvės mada. Šiandien rytuose jau galime rasti daug vardinių drabužių parduotuvių, tačiau prieš penketą metų turtingos stileivos privalėjo skristi į Europą tam, kad galėtų įsigyti išsvajotųjų Louis Vuitton rankinių, o Italijoje tuomet buvo uždrausta pirkti daugiau nei dvi vienodas prekes vienoje parduotuvėje.
Kol dėl mados ir etikečių pamišusios moterys šluote šluodavo parduotuves, pirkdamos viską, ką išgali (ir ką joms sutikdavo parduoti), Japonijos jaunimas formavo savo beprotišką gatvės stilių iš padėvėtų, modifikuotų, savo rankomis kurtų apdarų. Šiandien, pasivaikščiojus po Tokijų stebime, neabejotinai, keisčiausią gatvės stilių pasaulyje.
Lolita – mergaitiška ir miela
Ganguro (apytikriai iš japonų kalbos: juodas veidas) – soliariumo perteklius, balti plaukai, lūpos bei akių makiažas
Bōsōzoku (apytikriai iš japonų kalbos: bėgiojanti gentis) – motociklininkų stilius
Visual kei (apytikriai iš japonų kalbos: vizualinė sistema) – atlikėjų, kurie daugiau dėmesio skiria išvaizdai, o ne muzikai, išpopuliarintas stilius