Fast Fashion – beveik vardiniai drabužiai penkis kartus pigiau
Vaikštinėjant po parduotuves, parduodančias drabužius už vidutinę kainą, galima pasijausti lyg mados savaitėje. Žinoma, mados savaitėje pristatomi drabužiai kainuoja kelis ar net keliolika kartų brangiau nei esantys šių parduotuvių lentynose. Šis reiškinys, kuomet garsių dizainerių pristatomos tendencijos akimirksniu pasiekia parduotuves, devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo pavadintas fast fashion (iš anglų kalbos: greitoji mada).
Greitosios mados lyderis yra daugelio lietuviaičių mėgstamas ispanų prekinis ženklas – „Zara“, o taip pat „H&M“, „Topshop“, „Forever 21“ bei daugelis kitų.
Kaip tai veikia?
Aštuonesdešimtaisias JAV buvo sukurtas QR (Quick Response – iš anglų kalbos: Greito Atsako) metodas, kuris anuomet tarnavo kaip sistema padėjusi iškilti vietinei tekstilės rinkai ir sumažinusi importuojamų drabužių kiekį. QR pagrindu būtų galima pavadinti pigią darbo jėgą – drabužiai siuvami šalyse, kuriose darbo užmokestis juokingai mažas, o ir įstatyminiai apribojimai pramonės vystymui juokingi.
Jeigu šiuo metu esate apsivilkę kurio nors greitosios mados prekinio ženklo drabužį, tai įdomumo dėlei pasižiūrėkite, kur jis pagamintas. Tikriausiai Bangladeše, Kinijoje, Vietname… Ironiška, kad sakydami, jog „Zara“ yra ispanų prekinis ženklas turime galvoje, kad tik jų vadovybė įsikūrusi Ispanijoje, tačiau kuomet kalbame apie prancūzų vardinius drabužius galime būti tikri, kad etiketėje rasime užrašą „Pagaminta Prancūzijoje“.
Kai peržengiamos ribos
„Zara“ ir „Balmain“
Natūralu, kad greitosios mados gamintojai įkvėpimo semiasi stebėdami tendencijas, pristatomas mados savaičių metu, tačiau tendencija bei plagiatas turi, švelniai tariant, skirtingas reikšmes. Žinoma, kartais verta rizikuoti, kadangi beveik identiška vardinio drabužio kopija tikrai sulauks didesnio susidomėjimo – 2009 – aisiais „Zara“ ėmė pardavinėti skaidriais kristalais bei kniedėmis puoštas aukštakulnes basutes, kurios buvo beveik identiškos „Balmain“ pristatytosioms. Gavę griežtą grasinimą ispanai privalėjo kuo skubiau jas pašalinti iš visų savo parduotuvių. Juokingiausia tai, kad kilus komentarų audrai „Zara“ kopija internete kainavo brangiau už „Balmain“ originalą.
„Forever 21“ ir Diane von Furstenberg, Anna Sui bei Gwen Stefani „Harajuku Lovers“ linija
Šiuo metu amerikiečiai „Forever 21“ įsivėlę į teisinius konfliktus su Diane von Furstenberg, Anna Sui bei Gwen Stefani „Harajuku Lovers“ linija – visų dizainerių kaltinimai identiški – intelektinės nuosavybės pažeidimas. „Forever 21“ situacijos išsamiai nekomentuoja spaudai pateikusi lakonišką pasiteisimą, kad „jie šiuo metu stengiasi pertvarkyti savo įmonę tam, kad ateityje išvengti pažeidimų susijusių su intelektine nuosavybe“.
„Topshop“ ir „People & Planet“ organizacija
Oksforde įsikūrusi studentų organizacija, kovojanti už žmonių teises bei ekologiją, „People & Planet“ neseniai surengė kampaniją nurekiptą prieš britišką greitosios mados ženklą „Topshop“, kuris, studentų teigimu, Uzbekistane pirko medvilnę surinktą vergų. Vergystė šiuolaikiniame pasaulyje tikrai egzistuoja ir šis žodis, deja, nevisada turi perkeltinę prasmę. Įrodymų šiam teiginiui „People & Planet“ neturėjo, tačiau jie taip pat peikė „Topshop“ už atsisakymą priklausyti ETI (Ethical Trading Initiative – iš anglų kalbos: Etiškos Prekybos Iniciatyva) – organizacijai, kuri pasisako už tinkamos darbo sąlygas visiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip susiję su jų prekių gamyba – pradedant medvilnės augintojais ir rinkėjais bei baigiant siuvėjais ir drabužių pardavėjais tinklo parduotuvėse, jeigu kalbėsime apie mados industriją.
Moralė, kūryba ir pinigai
Vardiniai garsių dizainerių drabužiai kelis ar net keliolika kartų brangesni už greitosios mados prototipus. Visų pirma, jų kokybė nepalyginamai geresnė, tai dažnai visiškai arba iš dalies rankų darbo kūriniai. Autorius, sąžiningai sukūręs savo drabužius, oriai nusilenkia po pristatymo ir priima gėles, o kiekvienas jo darbuotojas neabejotinai džiaugiasi puikiomis darbo sąlygomis ir solidžiu atlygiu.
Žinoma, greitosios mados parduotuvės suteikia vidutines pajamas gaunantiems galimybę mėgautis mada, tačiau visada reikia prisiminti, kad šis malonumas kartais atsiranda dėl kūrybinių idėjų vagysčių ar itin prastų darbo sąlygų neturtingų valstybių fabrikuose.