Koks priešingos lyties elgesys erzina žinomus Lietuvos vyrus ir moteris?

Moterys ir vyrai nuolat konfrontuoja, pešasi dėl smulkmenų. „Jurgita“ pasidomėjo, kurie dalykai ypač nervina žinomus vyrus ir moteris priešingos lyties elgesyje.

KUO JUOS ERZINA MOTERYS?

Choreografas Šarūnas Kirdeikis:

„Manau, kad sugyventi įmanoma su kiekviena moterimi, tačiau laikui bėgant išlenda visokių erzinančių būdo bruožų. Pavyzdžiui, man labiausiai nepatinka, kai mano mergina bando užglaistyti tai, kas jai nesigavo, sulūžo, sudužo… Ji nutyli, o kai prigaunu, išsisukinėja.

Erzina, kai moterys vertina vyrus pagal išvaizdą. Jos nužvelgia vaikiną nuo galvos iki kojų ir susidėlioja paveiksliuką. Iš to susidaro savo išankstinę nuomonę, susikuria bendravimo barjerus, pro kuriuos vyrai išmoningai turi prasibrauti.

Kadangi paprastai esu visur skubantis žmogus, mane erzina pernelyg nedrąsus ir „saugus“ merginų vairavimas. Kalbu apie tas, kurios važiuoja antrąja eismo juosta įsikibusios vairą ir nemato, kas vyksta aplinkui. Žinoma, aš jų nesmerkiu ir nesu šališkas stipriosios lyties atžvilgiu – keliuose pasitaiko ir prastai vairuojančių vyrų… Bet mano patirtis sako: 7 iš 10 blogų vairuotojų yra moteriškos lyties atstovės!“

Televizijos projektų dalyvis Justas Jankevičius:

„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad merginos turi vieną bendrą savybę, erzinančią mane – tai jų gudrus sugebėjimas vertinti jau įvykusius dalykus ir reikšti savo „kompetenciją“. Pavyzdžiui, jos mėgsta kartoti: „Ar aš nesakiau?“, „Aš juk tau sakiau, kad tikrai taip bus!“. Net jeigu jos pataiko 1 iš 1000 kartų! Jos tikrai visada jaučiasi teisios… Kitaip tariant, moterys mėgsta „spardyti“ vyrus post factum. Būtent tai atspindi posakis: „Aš norėčiau būti toks protingas, kokia būna mano mergina po visko“.

O šiaip aš – pakankamai tolerantiškas žmogus ir nesu mėgėjas kolekcionuoti blogybes, todėl sėkmingai sugyvenu su „ištvirkimais“, kuriuos merginos gali pateikti. Na, jei nepavyksta taikiai sugyventi, tuomet su tuo žmogumi paprasčiausiai nebendrauju.“

Buvęs muzikantas Juozas Liesis:

„Priimdamas likimo (vardu „Jurgita“) iššūkį išpažinti tik vieną mano dėmesio sulaukiančią moters pusę pripažįstu – nepažįstu moters. Atsiprašau dėl visų netikslumų, nesupratimų, nesąmonių. Tai galėjo atsirasti dėl informacijos trūkumo ar vyriško proto ribotumo.

Grožio kliūtys. Moters akis tiesiog sukurta įžiūrėti viską ir (ar) bet ką kas nepuošia (bjauroja) jos stotą, įvaizdį, stilių. Pabėgusi akutė, dažų likutis, kažkoks taškutis, įskilęs nagutis, senos basutės… Ir vyrai laukia kol jo idealiai neideali moteris ieškos, naikins tai, ko net jos mama neįžiūrėtų su lupa.

Grožio paieškos. Žurnalai, žurnalai, žurnalai. Kambaryje iki kelių, miegamajam iki lubų. Spalvoti puslapiai su akivaizdžiai badu marinamomis merginomis jūsų mylimajai – šventi paveikslai. Ji juos glosto, trina, uosto, glaudžia prie veido neša prie veidrodžio, rodo draugėm – gailiai įkvėpia, mums priėjus – reikšmingai iškvepia. Gražu? BAISU!

Grožio trūkumas. Kai mūsų akys jau išvargintos teliko ar skysčių merkiasi, brangiosios dar guviai strikinėja per žurnalų puslapius ar kojom kaip spragilais daužančias podiumus merginas rodančius TV kanalus: „Tokias kojas jei turėčiau, klubais jei štai taip judėčiau, šios šukuosenos norėčiau… Prakeikiu išradusius spalvotą televiziją, kiną, fotografiją, dailę, bespalvę skulptūrą ir grožinę literatūrą.

Grožio kūryba. Tobulybė pasiekiama ranka. Toks turėtų būti makiažo priemonių pardavėjų šūkis. Bet ir be jų priesakų tobulos Dievo skulptūros prikandusios lūpą kantriai žvilgsniu degina veidrodį, brauko švelnią veido odą keisčiausiomis spalvomis žaižaruojančiomis linijomis. Jei tik Viešpats būtų žinojęs, kaip kuriamas grožis, jis būtų atsisakęs bet kokio sumanymo apie gražaus pasaulio kūrimą.“

Verslininkas, televizijos projektų dalyvis Edmundas Štenger-Mundis:

„Mano pagrindinis kredo – nenorėk suprasti moters! Tai leidžia ne tik nesikankinti spėliojant jos norus, gaudant nuotaikas ir perprantant jos logikos ypatumus, bet ir pajusti bendravimo malonumą abiems.

Kokios jos gali būti žavios aptarinėdamos labai svarbius reikalus – naują draugės šukuoseną, manikiūrą ar rytinį masažą! 🙂 O kiek emocijų suteikia visą dieną trunkantis apsipirkinėjimas! 🙂 Mes, vyrai, to niekada negalėsime pajusti, nes niekada nemokėsime atsisakyti racionalumo ir taip mums svarbios logikos.

Gyvenimas pagal moteris nėra racionalus, jis – emocionalus. Moters emocijos – man didžiausia paslaptis ir iššūkis… Čia nėra taisyklių, nėra jokių ribų. Turi būti pasiruošęs viskam, kad įtiktum jai, o dažniausia prireikia tik rytinės kavos puodelio į lovą ar dar minutės dėmesio, kai jau pavargai klausytis valandą trunkančio monologo apie tai, kaip jai norisi kažko, kas nežinia kaip vadinasi ir todėl sunku tai gauti… 🙂 Kokios yra moterys? Kaprizingos, irzlios (ypač per PMS), plepios. Jos prastai vairuoja ir retai geria alų per krepšinio varžybas. Jos nesugeba susiplanuoti laiko ir nuolat reikalauja dėmesio. Jos nesupranta, kaip galima naują automobilį plauti kasdien net ir per lietų. Su jomis net dažnai nėra apie ką pasikalbėti, nes viskas baigiasi pasakymu, koks esi stuobrys ir kietakaktis… Manau, jei jų nebūtų, gyvenimas būtų kur kas paprastesnis, ramesnis, tvarkingesnis, tačiau… beprotiškai nuobodus!

Todėl myliu moteris! Jos spalvina gyvenimą naujomis spalvomis. Leidžia mums, vyrams, manyti, kad tai mes valdome pasaulį ir džiaugtis tuo. Jos sugeba palaikyti ir pakelti mus tada, kai mes tikrai to neverti ir racionalu būtų užmušti mus gulinčius, kad nesikankintumėme. Jos leidžiasi mylimos ir myli ne už nuopelnus, o dėl to, kad kitaip negali. Tik jos laukia mūsų net tada, kai žino, kad jau nebegrįšim.

Žiūriu į moterį kaip į reiškinį, kuris gali būti palaima arba prakeikimu. Ir tai priklauso tik nuo to, ar nori ją priimti ir mylėti, žavėtis ir džiaugtis ja, ar ji – tik žmogus, kurį bandai perprasti ir negali.

Nebandau moters suprasti, todėl niekas manęs netrikdo ir neerzina. Žaviuosi ja, myliu ir stengiuosi, kad ji dar šiek tiek palauktų, kol tapsiu tobulesnis, kad galėčiau prilygti JAI.“

KUO JAS ERZINA VYRAI?

Dainininkė, laidų vedėja Laima Tamulytė (Mama Rock’n’Roll):

„Žinote, kas mane erzina? Ogi tai, kad mūsų vyrams visiškai NIEKO nereikia daryti! Jie turi labai gudrų priėjimą prie mūsų. Sako: „Brangioji, kaip tu padarysi, taip ir bus gerai“. Suprask – viską nuspręsti ir įveikti turi pati. 🙂

Taip pat erzina daugumos vyrų nuomonė, kad mes, moterys, nemokame vairuoti! O kiek daug yra nevykusiai vairuojančių vyrų…

Juokinga, kai vyras išalksta, tingi nusipirkti ar pasigaminti valgyti ir sako: „Gal pasidarom ką nors skanaus?“. Aišku, tas „pasidarom“ reiškia, kad jis tiesiog laukia, kol bus patiekta vakarienė.

Jei vyras serga – tu turi jį visapusiškai aptarnauti. Bet jei serga moteris, karščiuoja ir negali net pasikelti iš lovos, o vyras, kaip visada amžinai nieko neranda, tu vis tiek kapanojies iš ligos patalo ir jam „padedi surasti“. Rezultatas – vėlgi viskuo pasirūpini pati.

Tad vyrui lengviausia pagirti moterį komplimentu „Tu esi geriausia“, kurį šifruojant iš tiesų išeina: „Pasidaryk viską pati“.

Renginių organizatorė Kristina Kaikarienė:

„Labiausiai mane erzina nevalyvumas! Į šią sąvoką įeina tiek nešvarios panagės, tiek išsišokimai kalbant, tiek nemandagus elgesys. Labai baisu, kai gatve eina vyras, viena ranka per liemenį apsikabinęs savo moterį, kitoje – laikydamas cigaretę… Arba, pavyzdžiui, didesnėje kompanijoje iš pažiūros elegantiški ir išsilavinę vyrai staiga ima grubiai ir nemandagiai pertraukinėti savo damas, norėdami jas nutildyti, kai jos įsitraukia į diskusiją ir mėgina išsakyti savo nuomonę. Tokiu elgesiu vyrai bando įrodyti, kad tik jie esą patys protingiausi ir šauniausi, o tu, moterie, užsičiaupk. Tačiau manau, kad tokia situacija atrodytų nepriimtina ne tik moterims, bet ir daugumai vyrų.

Be abejo, galime vardinti ir kitas ydas, blogus įpročius ir nesuprantamus vyrų būdo niuansus, bet jie juk vyrai! Norint tikrai įmanoma „apsitrinti“ ir su viskuo susitaikyti.“

Dainininkė, Seimo narė Donalda Meiželytė:

Vyrai įpročių, žinoma, turi, tačiau jie manęs nei kiek nenervina, nes be jų stiprioji lytis prarastų savo žavesį. Tokių smulkmenų kaip unitazo dangčio nenuleidimas atlikus gamtinius reikalus arba barzdos atliekų po skutimosi palikimas kriauklėje turbūt net neverta minėti. Pagaliau, net mėgindami nuplauti ką nors prilipusio klozete vyrai aptaško visas sienas (tai ypač pastebima viešuosiuose tualetuose, nes namie nedrįsta – bijo gauti per kuprą nuo žmonų).

Jeigu rimtai, vyrai siaubingai visur ir visada nori būti valdovais ir visiems reguliuoti eismą. Jie dar negali suvokti, kad patriarchatas – praeitis. Bet, matyt, kraujyje dar verda noras vadovauti. Vyrai jaučiasi labai svarbūs ir išskirtiniai. Visi žinome standartinę situaciją, kai vyras drybso ant sofos prie televizoriaus ir bamba: „Neisiu dirbti už minimumą, aš juk vertas žymiai daugiau“. Taip ir guli dešimtmečiais, o tuo tarpu žmona trim etatais dirba, kad išlaikytų šeimą. Tas vyrų loginis erdvinis mąstymas ne visada į naudą (juokiasi). Čia kaip tame sename rusų animaciniame filmuke, kur moteris vis šveičia puodą, o vyras porina, kaip jis padovanos jai žvaigždes ir visą dangų. Tik nesupykite, pasaulio valdovai, ne visiems tai taikytina. Dar labai juokinga, kai vyrai savo draugėms priekaištauja, jog jos per ilgai ruošiasi ir puošiasi, nors patys dažnai tam sugaišta dvigubai daugiau laiko. Visgi tos povų plunksnos reikalauja ypatingo dėmesio. Kai kurie vyrai yra amžini vaikai. Moterys tokios privilegijos neturi, nes visa atsakomybė už vaikų auklėjimą ir namų ūkį krenta ant jų pečių. Vyrai įsitikinę, kad jie – patys protingiausi padarai, geriausi kulinarai, šauniausi strategai, jie visur įžvelgia klastą, juos kankina iš vaikystės atėję kompleksai ir paranojiškos mintys, juos reikia popinti, mylėti ir globoti, o po sunkios dienos jie glaudžiasi prie žmonų krūtinių kaip kūdikėliai. Tiek moterys, tiek vyrai turi įvairiausių silpnybių ir ydų. Žmogus yra daugialypis ir tai – didžiausias pasaulio grožis. Tikrai nenorėčiau gyventi tarp vienodų ir tobulų žmonių.“

Buvusi televizijos laidų vedėja Agnė Jagelavičiūtė:

Vyrai erzina keistu jų įsitikinimu, kad jų reikalai yra patys svarbiausi… Esu pastebėjusi, jog vyrai kažkodėl galvoja, kad moterų darbus, užduotis galima nukelti vėlesniam laikui arba kad jie pasidaro savaime. Tačiau, kai jiems reikia kažką atlikti, tuomet visi turi tuoj pat rikiuotis ir griebti jautį už ragų. Alio! Mūsų pareigos ir atsakomybės yra lygiai tokios pat reikšmingos!

Dar vienas keistas dalykas mane stebina… Neįtikėtina, bet susitikę vyrai ilgai ir nuobodžiai vienas kitą liaupsina, giria vienas kito pasiekimus. Ir visai nebūtina, kad jie būtų išgėrę. „Ar tu mane gerbi?“– galioja visada!

T. Kaunecko, V. Alesiaus, D. Rojaus, LNK, TV3 ir asmeninių archyvų nuotr.