Mada, įkvėpta carinės Rusijos imperijos

Didinga Carinės Rusijos kostiumo istorija prasidėjo dar XVI amžiuje, kai ekskliuzyvinėmis mados ikonomis tapo kilmingosios caraitės, dar prieš šimtą metų aprašytos kultinėse rusų liaudies pasakose apie Vasilisą Gražiąją, Raudonąją Gėlelę, caraitį Ivaną ir kitus stebuklinių pasakų herojus.

1547–1721 m. Carinė Rusija: mados ikona – Vasilisa Gražioji

Prabangūs to meto slavų aristokratų apdarai šiandien puikiai atsispindi antikvaru tapusiuose porcelianiniuose induose, dekoratyvinėse lėkštėse ir dėžutėse, ištapytose šių pasakų motyvais bei akį rėžiančiais rusų ikonografiniais raštais. Apie neįtikėtinai spalvingą carinės Rusijos haute couture taip pat primena puošnioji XVII amžiaus juvelyrika, tapyba ir tikrąją carinę Rusiją įkūnijantys tautiniai kostiumai.

1682–1725 m. Petras Didysis ir aristokratijos simbolis – „Fabergé“ kiaušinis

Turtingiausių pasaulio kolekcionierių fetišas ir dizainerių inspiracija – garsusis „Fabergé“ kiaušinis yra kone įspūdingiausia atminties laikmena, pasakojanti apie Rusijos imperijos istoriją ir tų laikų madą. Iš pusšimčio „Fabergé“ kiaušinių, 1885–1917 m. pagamintų geriausių prancūzų meistrų, šiandien liko vos 42. „Fabergé“ buvo gaminami Rusijos caro ir imperatoriaus Petro I užsakymu ir skirti kilmingiausiems rusų aristokratams pamaloninti.

1730–1796 m. Mados ikonos: imperatorės Ana Ivanovna ir Jekaterina II

Apie šių moterų drabužines mados tyrinėtojai rašo knygas, o jų neįtikėtinai prabangų gyvenimą šiandien galima pamatyti rusų rūmų dailininkų paveiksluose, kabančiuose didžiausiuose Rusijos muziejuose. Prieštaringos reputacijos valdovės, dažniau linksniuojamos kaip nuotykių, meilužių ir prabangos mėgėjos, jau anuomet garsėjo toli už Rusijos imperijos ribų. Pirmoji valdžiusi imperatorė Ana Ivanovna, o vėliau ir Jekaterina II savo laiku buvo tikros mados diktatorės. Suknelės, kuriomis jos puošėsi, buvo rusiškojo baroko viršūnė. Siuvinėtos aukso gijomis, sidabro nėriniais, inkrustuotos brangakmeniais ir papuoštos tauriųjų metalų aksesuarais – jos buvo vienos prabangiausių tarp to meto Europos monarchų drabužinių. Maža to, Jekaterina II gyveno kone ištaigingiausiuose pasaulyje Žiemos rūmuose, o Ana Ivanovna 1739 m. net buvo įsakiusi pastatyti jai dvidešimties metrų aukščio Ledo rūmus su ledinėmis barokinėmis skulptūromis!

1890–2008 m. Matrioška ir rusų folkloras: nuo babuškos iki „Vogue“

Matrioška – Rusijos popsimbolis, puikiai atspindintis kitą rusiškojo kostiumo pusę. Čia dominuoja ne kilmingos aristokratės, o paprastų valstiečių ir viduriniojo sluoksnio rusų damų aprangos detalės. Pirmąją rusišką matriošką 1890 m. sukūrė du vietos meistrai, savotiški rusiško dizaino pionieriai – Vasiljus Zviozdočkinas ir Sergejus Maliutinas. Dar 1900 m. matrioška pirmą kartą atkeliavo pasirodyti į Paryžių, o štai 2008 m. rusiškasis „Vogue“ žurnalas, švęsdamas savo dešimties metų jubiliejų, Maskvoje surengė įspūdingą parodą, kurioje buvo eksponuojamos žymiausių dizainerių ištapytos rusiškos matrioškos.

2008–2009 pagal Roberto Cavalli ir „D & G“

Italų dizaineris Roberto Cavalli 2008-ųjų žiemą Milano mados savaitėje pristatė rudens–žiemos kolekciją, kurioje pasirodė modeliai, vilkintys rusiškų matrioškų marginimo raštais siuvinėtus paltukus su ryškiaspalvėmis gėlėmis bei lapių kailiukais. O štai po pusmečio italų tandemas „Dolce & Gabbana“ Milane demonstravo kolekciją, kurioje susimaišė, rodos, nesuderinami dalykai – japonų geišų dėvimų kimono siluetai ir tradiciniai slavų raštai su gėlių motyvais.

2010–2011 ruduo / žiema pagal Jeaną Paulą Gaultierą

Visuomet stulbinantis dizaineris Jeanas Paulas Gaultieras šiemet pristatė kolekciją, kurioje susipynė 25 pasaulio kraštų tautinio kostiumo motyvai. Kinija, Meksika, Afrika, Tibetas, Uzbekistanas ir, žinoma, Rusija – visus šiuos dizaino eksperimentus mados gurmanai savo akimis galėjo išvysti dar šį pavasarį Paryžiuje. J. P. Gaultiero eksperimentų pagrindu šį kartą tapo tradicinė rusiška kailinė kepurė su ausinėmis – ušanka.

2010–2011 ruduo / žiema pagal Antonio Marrasą („Kenzo“)

Kol J. P.Gaultieras eksperimentavo su ušankomis, „Kenzo“ mados namams kuriantis italų dizaineris Antonio Marrasas ėmėsi eksperimentų su kokošnikais ir rusiškais sarafanais. Kurdamas skirtingų civilizacijų ir kraštų aprangos kodais mirgančią „Kenzo“ kolekciją dizaineris panaudojo daugybę slaviškų motyvų. Pagrindinis iš jų – žemę šluojantis rusiškas sarafanas, anot metraščių, gimęs Rusijoje dar 1376 m. Šį sarafaną rusų moterys liovėsi kasdien nešioti kiek daugiau nei prieš du šimtus metų, tačiau jos anaiptol nepamiršo dar įspūdingesnio prie sarafano derinamo elemento – kokošniko. Kokošnikas – tai senovinis ištekėjusių rusių šventinis galvos apdangalas, kuris „Kenzo“ kolekcijoje virto neįtikėtina šiuolaikinės mados improvizacija.

2010–2011 ruduo / žiema pagal Johną Galliano

Dar vieną kolekciją, inspiruotą įvairių tautų kostiumo elementų, šiemet išrankiai Paryžiaus publikai pristatė ekscentriškasis britas Johnas Galliano. Pasisėmęs saują idėjų iš Uzbekistano, Afganistano, Egipto ir Mongolijos, Johnas į savo kolekciją nepamiršo pridėti ir rusiškų prieskonių iš kailio, milo ir ornamentų.

2010–2011 ruduo / žiema pagal Karlą Lagerfeldą („Chanel“)

Inspiruotas didingos Rusijos imperijos kostiumo istorijos dizaineris Karlas Lagerfeldas „Grand Palais“ rūmuose Paryžiuje pristatė kolekciją, vertą paties „Fabergé“ kiaušinio. „Fabergé“ vėl minime neatsitiktinai, nes kurdamas modelius „Chanel“ mados namams K. Lagerfeldas panaudojo „Fabergé“ kiaušinių motyvus ir daugelį kitų rusiškos stilistikos elementų: pradedant kailiais ir baigiant inspiracijomis, susijusiomis su vienu iš pačių iškiliausių rusų literatūros kūrinių – Boriso Pasternako romanu apie legendinį Daktarą Živago.

Straipsnio autorius: Sandra Kliukaitė

Foto: SCANPIX