Madingi šunų ir kačių kailinukai

Šiais laikais katytės ir šuniukai ne tik smagiai gyvena namuose su šeimininkais ar dirba visuomenei naudingus darbus. Daugelis nustebtų sužinoję, kokia išplitusi šunelių bei katyčių kailių pramonė 🙂

Kačių ir šunų kailiai yra pigesni už kitas kailių rūšis, todėl finansiškai pelninga juos naudoti kaip brangesnių kailių pakaitalus, nesąžiningai naudojant klaidinančias etiketes ar kitaip slepiant tikrąją dirbinio kilmę.

Be to, nėra paprasta atskirti kačių ir šunų kailius nuo kitų gyvūnų kailių ar dirbtinio kailio. Jų žymėjimas yra nesąžiningas, kadangi, savaime suprantama, atsiras nedaug žmonių, kurie norės įsigyti kailinius iš vokiečių aviganių šuniukų. Būtent todėl tų gaminių etiketėse nerašoma tiesa, naudojami apgaulingi terminai arba įrašomi neegzistuojančių būtybių pavadinimai – pvz., Gaewolf. Be to, Kinijos kailių „gamintojai“ gali užrašyti bet kokią etiketę ant produkto, kad tik jis būtų perkamas. Pvz., šuns kailis gali slėptis po užrašu Gae (korėjietiškai „vilkas“), Sobaki, azijinis šakalas, Gou, Goupee, Kou pi, Gubi, Kinijos vilkas, azijinis vilkas, Pommern vilkas, loup d`Asia (Azijos vilkas), Corsac lapė, Dogues du Chine. Katės kailį galį slėpti tokie užrašai kaip Husecat, laukinė katė, Katzenfelle, Goyangi, kalnų katė arba net Rabbit 🙂

Be to, dažnai žymima, kad tie kailiai yra klastotės ir naivūs pirkėjai, kurie nenori produktui skirti daug pinigų, juos perka.

Daug žmonių taip pat nežino, kad populiariosios pūkuotos apykaklės ar pirštinių papuošimai gaminami iš tikro kailio.
Šunų ir kačių kailiai naudojami paltų, kailinių gamyboje; jais puošiami rūbai, skrybėlės, pirštinės, antklodės, žaislai, iš jų gaminami raktų pakabučiai, iškamšėlės ir panašiai. Iš nudažyto šuns kailio galima padaryti netgi dirbtinę tigro statulą (jos pardavinėjamos Europos viešbučiams bei muziejams ir kainuoja maždaug apie 3 500 eurų).

Kačių ir šunų kailiai dažomi, kad atrodytų lyg kitos rūšies gyvūnų produkcija. Be to, naminių gyvūnų kailių prekyba vystoma ne tik Europoje – ypatingai ji populiari tolimuosiuose rytuose, kur nedidelės algos ir panašiai. Šuniukams ir kačiukams kailiai diriami Kinijoje, Filipinuose, Korėjoje ir kitose Rytų Azijos šalyse. Beje, Kinijos vyriausybė bando imtis priemonių prieš tokius kailinukus.

Gan neseniai paaiškėjo, kad katės ir šunys kailinukams auginami ir Europoje, tarkim, Belgijoje. 2003 pastarojoje valstybėje atliktas slaptas tyrimas ir paaiškėjo, kad ten veikia nelegalios kailinių kačių bei šunų „fermos“, kurių produkcija naudojama antklodžių, drabužių, žaislų gamybai. Katės ir šunys „medžiojami“ ne tik pačioje Belgijoje, bet ir Anglijoje. Tiesa, nuo to karto Belgija uždraudė prekybą bei importą tokių kailiukų.

Baisu ne tik pats šuns kailis, bet ir jo atsiradimo istorija. Jei gyvūnai būna pavogti, kol patenka į tokias „fermas“, iškenčia ilgas ir varginančias keliones. Tuo tarpu žmonės, juos gabenantys, kankinantys bei žudantys, būna labai geros nuotaikos, „darbo“ metu juokauja ir netgi tyčiojasi iš kenčiančių gyvūnų.
Kinijoje dažniausiai daigojami vokiečių aviganiai, kadangi jų kailiai primena laukinių gyvūnų kailius, tarkim, kojotų ar meškėnų.

Apie 500 000 kačių Kinijoje vagiamos arba auginamos išimtinai kailiams. Nuo spalio iki vasario užmušama apie pusę milijono kačių.

Gyvūnai auginami antisanitarinėmis sąlygomis – dauguma užsikrėtę parovorusais, maru, leptospiroze. Dauguma „fermerių“ nėra oficialūs. Jie laikomi tamsiose, šaltose (kad kailiai būtų geresnės kokybės), belangėse patalpose, kuriose kybo daugybė negyvų šunų kūnų.

Tie gyvūnai, kurie išgyvena, grūdami į maišus ir gabenami skerdyklon. Kelionė trunka iki trijų dienų, visą tą laiką jie negauna nei maisto, nei vandens.

Gyvūnams jis nudiriamas dažniausiai jiems dar esant gyviems arba gyvūnai nudaigojami labai nehumaniškais metodais. Šunys ir katės patiria traumas, stresą, jie visą laiką būna panikos būsenos.

Šunys taip pririšami, kad vos gali pajudėti. Paprastai jiems peiliu duriama į kirkšnies sritį ir jie nukraujuoja. Būna, kad iki kailio dyrimo procedūros jie nukraujuoja mirtinai, tačiau būna ir taip, kad lupant gyvūnas būna pilnai sąmoningas. Gyvūnai žudomi tokiu būdu (arba kailis diriamas dar gyvam padarui), kadangi tokio kailio kokybė būna geriausia.

Šunys, užmušti Tailande, naudojami ne tik kailinukams – jie tinka ir mėsai, taukams ar afrodiziakų gamybai. Rinkoje cirkuliuoja ne tik kailiukai, bet ir odos.
Jos naudojamos būgnų, gitarų gamybai ir kaip „šildymo pūslės“ (tokių bent anksčiau būdavo galima įsigyti Vokietijos vaistinėse). Išimtinai dėl odos žudomi vyriškos lyties katinai (patelių speneliai blogina odos kokybę). Šunų odos tinka ortopedijai. Be to, iš šunų bei kačių odų atliekų gaminami… kramtalai mūsų augintiniams 😀
Žinoma, paklausu ir golfo pirštinės, rankinukai, batai, paklodės…

Kačių ir šunų kailiai yra gan teisėti produktai, parduodami Europoje (pvz., Didžiosios Britanijos prekybos centruose gan lengvai įsigysite tokios produkcijos) ir Rusijoje. Vieniems katės kailiniams reikia nudaigoti iki 24 kačių, šunienos paltukui – apie 12 – 15 suaugusių individų. Jei kailiniai gaminami iš šuniukų ar kačiukų, jiems reikia užmušti 40 ar net daugiau mažylių.
Kailiniams vagiami šunys bei gaudomos benamės katės. Beje, ne tik rytiečių augintiniai – gyvūnai grobiami ir Europoje ar JAV.

JAV, Australija, Šveicarija, Italija, Danija, Belgija, Prancūzija ir Graikija jau uždraudė šunų ir kačių kailio importą. Europa su ES priešakyje (neskaitant kelių išimčių) Azijos prekiautojams tapo svarbiausia rinka šioms prekėms.
ES narės kelis kartus prašė Komisiją imtis iniciatyvos uždrausti tokią prekybą Bendrijoje:
2003 m. lapkričio mėn. ir 2005 m. gegužės mėn. Žemės ūkio ministrų taryba didžiąja dauguma paprašė imtis iniciatyvos Bendrijos lygiu sustabdyti prekybą. Ji pabrėžė, kad draudimas Bendrijos lygiu būtų veiksmingesnis už nacionalinius draudimus, kurie negali būti pakankamai veiksmingi;
2003 m. gruodžio mėn. EP priėmė deklaraciją dėl prekybos kačių ir šunų kailiais draudimo, kurioje Komisija yra prašoma pateikti reglamento projektą, kuriuo būtų draudžiama importuoti, eksportuoti, parduoti ir gaminti kačių ir šunų kailius bei odą, kad būtų atkurtas ES vartotojų ir mažmeninės prekybos atstovų pasitikėjimas bei būtų nutraukta tokia prekyba.
Diskusijose buvo siūloma įvesti privalomą ženklinimo etiketėmis reikalavimą visiems kailiams ir dirbiniams, kad būtų galima identifikuoti gyvūno, kurio kailiai naudojami, rūšį. Tačiau toks reikalavimas padidintų neprekiaujančių kačių ir šunų kailiais verslininkų naštą, būtų ypač brangus, parduodant smulkius gaminius, kuriose yra kailio. Kitas svarstytas sprendimas – savanoriško ženklinimo etiketėmis modeliai. Deja, to nepakanka, sprendžiant klaidinančio ženklinimo etiketėmis arba neteisėtos prekybos problemas.
2007 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui nuo 2009 m. visoje ES uždrausti prekybą kačių ir šunų kailiais bei jų dirbiniais, taip pat tokių dirbinių importą bei eksportą. Draudimas įsigalios 2008 m. gruodžio 31 d. Parlamento atstovų derybose su ES Taryba sutarta suteikti teisę Europos Komisijai išimties tvarka leisti prekiauti šunų ir kačių kailiais švietimo bei iškamšų kūrimo tikslais. Dėl šio teisės akto pasiektas Parlamento ir ES Tarybos sutarimas, todėl jis neturėtų keistis.

Taigi, stebėkite, ką perkate 😉