Pienas kenkia žmogaus sveikatai...

Labai daug žmonių mėgsta pieną. Tai nuostabus baltas produktas, turintis daugybę mums reikalingų medžiagų, kurį karvutės gamina specialiai mums. Teigiama, kad pienas – tai kasdieninės mitybos produktas, jame pilna lengvai įsisavinamų medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai, t.t. ir pan. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis jame toks, kad organizmas tas medžiagas geriausiai įsisavina. Jauniems žmonėms pieno baltymai skatina naujų ląstelių gamybą, vyresniems – pasenusių atsinaujinimą, be to, jie turi visas 20 gyvybiškai būtinų aminorūgščių.

Na ką gi, o kas per velnias tas pienas? Pienu vadinamas žinduolių patelių pieno liaukų gaminamas maistingas skystis, skirtas maitintis tos rūšies jaunikliams, kol jie užaugs.

greičiausiai pirmasis pieną gamino žinduolių protėvis eomaia, mažas į graužiką panašus padarėlis, gyvenęs prieš 125 milijonus metų.

Karvės pienas kaip maisto produktas pirmiausia pradėtas vartoti 9000 – 8000 metais. Pr. Kr. Vidurio rytuose.

Paprastai akcentuojama, kad pienas – puikus kalcio šaltinis. Tačiau jau seniai žinoma, kad šis produktas netinka asmenims, sergantiems astma. Taip pat jis gali skatinti astmos ar egzemų atsiradimą. Daug vaikų ir paauglių, kentėję nuo virškinimo sutrikimų, astmos, alergijos, nustoję vartoti karvės pieną, pasveiko. Beje, pastebėta tam tikra tendencija ir tarp autizmu sergančių vaikų – jų būklė šiek tiek pagerėja, jei sumažinamas pieno produktų vartojimas.

Karvių pieno vartojimas yra dažna kūdikių dieglių priežastis. Net jei motina vaikui neduoda karvės pieno, tačiau pati jį geria, kūdikiui gali pasireikšti diegliai, kadangi karvės antikūniai patenka į visą motinos kraujotaką ir su jos pienu persiduoda kūdikiui.

Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad tie vaikai, kurie buvo maitinti karvės pienu, dažniau nutunka, negu tie, kurie maitinti motinos pienu.

Nuo kūdikystės ir vaikystės vartotas pienas padidina tikimybę susirgti tokiomis ligomis, kaip diabetas, virškinimo sistemos, kvėpavimo takų ligos.

Taigi, pienas nėra nei sveikas, nei taurus gėrimas.

Vis dėl to visi šie pasakojimai yra mitai, skirti didinti pieno pardavimą, o ne padėti geriau ir sveikiau gyventi žmonėms.

Kad žmogus gerai jaustųsi, pieno produktai, priešingai daugelio nuomonei, nėra būtini.

Tai, kad piene pilna kalcio, dar nereiškia, kad jis visas puikiai pasisavinamas mūsų organizmų. Jei norite, kad jūsų vaikai būtų sveiki ir turėtų tvirtus kaulus, leiskite jiems daugiau bėgioti, žaisti, mėgautis saulės šviesa ir valgyti daug vaisių ir daržovių. Kalcio pilna grūduose, sojose, brokoliuose, apelsinuose, virtuose kopūstuose.

Beje, kalcis reikalingas ne tik kaulams – jis svarbus ir raumenų susitraukimui, širdies plakimui. Kraujyje esantis Ca nuolat šalinamas kartu su šlapimu, prakaitu ir fekalijomis. Geriant daug pieno ir vartojant gyvūninės kilmės produktų, kraujyje daugėja rūgščių. Organizmas bando jas neutralizuoti ir „stumia“ kalcį iš kaulų į kraujotakos sistemą. Na, o iš kraujuko kalcis keliauja lauk. Taigi, kuo daugiau pienuko geri, tuo labiau šis procesas aktyvėja. Išvada: besaikis pieno produktų vartojimas gali skatinti silpnų kaulių išsivystymą ir netgi osteoporozę. Valstybės, kurių gyventojai vartoja mažiau pieno produktų, rečiau kenčia nuo kaulų lūžių ir osteoporozės.

Žmogaus organizmui netinka ir pieno baltymai. Jie neretai sukelia daugiau problemų, negu duoda naudos.

Karvės piene labai nedaug geležies, be to, jis slopina kitų maisto produktų geležies absorbciją, tad jo negalima gerti valgio metu. Be to, vartojant daug pieno, gali pradėti trūkti Fe.

Piene yra daug sočiųjų riebalų, taip pat ir cholesterolio, o tai skatina širdies ir kraujagyslių ligas bei kai kurių vėžio formų atsiradimą.

Būtinų riebiųjų rūgščių, kurių tikrai reikia mūsų organizmui, piene yra per mažai, kad jos atsvertų kitų medžiagų daromą žalą.

Vienas labai svarbus pastebėjimas: piene yra ir laktozės, kurios netoleruoja daugelis žmonių (75 procentai viso pasaulio gyventojų). Kas atsitinka, kai žmogus netoleruoja tos laktozės? Nieko ypatingo – asmuo, išgėręs pienuko, bezda, viduriuoja ir jam skauda pilvuką. Arba patiria vieną kažkurį iš šių požymių.

Laktozės organizmas netoleruoja dėl fermentų, kurie tą laktozę suskaido į gliukozę ir galaktozę, stygiaus. Vaikai iki 5 metų turi tuos atitinkamus fermentus, gad galėtų virškinti mamyčių pieną, o vėliau jų nebereikia, kadangi, savaime suprantama, mažyliai užauga, subręsta ir pieno produktai jiems nebereikalingi.

Specifiniai pieno baltymai sukelia autoimuninę reakciją, kuri, kaip manoma, naikina insuliną.

Piene yra daug galaktozės, ir, jei jo suvartojama daug, žmogaus organizmo fermentai jos nesugeba suardyti, tuomet jos kiekis idėja kraujyje ir gali paveikti kiaušides bei sąlygoti kiaušidžių vėžio atsiradimą. Krūties ir prostatos vėžiai taip pat susiję su pieno vartojimu.

Karvės piene yra augimo hormonas, vadinamas IGF-1, kuris ir karvių, ir žmonių identiškas. Tas hormonas skirtas tam, kad veršiukai galėtų vystytis į didelius ir tvirtus veršius 🙂 Jei IGF-1 dideliais kiekias gauna suaugęs organizmas, jam nelabai kur būna vystytis, tas aktyviai daugintis pradeda piktybinės ląstelės.

Nusprendęs nevartoti pieno, žmogus nenumirs ir nesusirgs, jei elgsis protingai 🙂 Kalcio pakankamai yra pupose, riešutuose, sėklose, žaliose lapinėse daržovėse – kopūstuose bei brokoliuose, tofu, džiovintuose vaisiuose, sojoje, javuose. Baltymų pakankamai yra ryžiuose, tofu, daržovėse, žirniuose, pupose, lęšiuose.

Beje, ar žinote, jog pieno vartojimas ir spuogų (aknės) atsiradimas tiesiogiai susiję? Karvės piene yra hormonų, kurie sąlygoja spuogų atsiradimą. Nepamirškime, kad paaugliams spuogai dažnai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, tad, pavartojus pienuko, spuogų tik padaugėja. Beja, spuogų atsiradimą skatina ne tik pieno gėrimas, bet ir pieno produktų vartojimas. Linksmas paauglys, valgydamas grietinę, ledus, sviestą, sūrį, jogurtą, lazaniją ir panašiai, gauna daug karvutės hormonų, kurie veikia riebalų liaukas. P.s. – tie, kurie nori atsikratyti aknių ir panašiai, pasidomėkite isotretinoinu, kuris laikomas kaipo geriausiu preparatu spuogams gydyti.

Natūraliai bet kokio gyvūno, taip pat ir karvės, pienas skirtas būtent to gyvūno jaunikliui, kol jis užauga ir jam nebereikia to pieno. Be to, gyvūnai vartoja tik savo rūšies individų pieną. Deja, žmonės šių natūralių taisyklių nesilaiko.

Karvutė pati nesugalvoja žmogui duoti pieno. Tarkim, galima išgirsti nuomonių, jog, „jei karvės nepamelši, jai bus dar blogiau“. Esmė tame, kad karvė taip dažnai neduotų to pieno, jei ji kas tam tikrą laiko tarpą (dažniausiai kasmet) nebūtų apvaisinama.

Natūraliomis sąlygomis karvė veršiuką turėtų maitinti iki pusės metų – vienerių metų amžiaus. Tai labai socialūs padarai, motinos turi stiprų ryšį su savo mažyliais. Deja, iš tiesų fermoje atvestas mažylis nuo motinos būna atskiriamas beveik iškart – dienos bėgyje. Vėliau jie gauna truputį to pieno, vis mažinant jo kiekį.

Kelis kartus (paprastai tris) per dieną karvės melžiamos specialiais melžimo aparatais. Dažnai jos kenčia elektros iškrovas, skausmingus tešmens pažeidimus ir mastitus. Didžioji jų dalis savo gyvenimą praleidžia ant betoninių grindų arba perpildytuose purvinuose aptvaruose.

Nors karvė natūraliai pagamina tiek pieno, kad patenkintų veršiuko paros normą (apie 7 kg), genetinių manipuliavimų, antibiotikų ir hormonų dėka per parą ji pagamina apie 23 kg to pieno.

Fermose auginamos karvės kenčia nuo įvairių sveikatos sutrikimų (Johne liga, leukemijos virusas), kurių pagrindinis – mastitas. JAV apie pusę fermų karvių serga šia liga. Mastitas yra bakterinė tešmens infekcija.

Pieninėms karvėms švirkšimas sintetinis augimo hormonas, dėl kurio jos gamina dar daugiau pieno, tačiau tas hormonas nepalankiai veikia karvių sveikata ir didina veršiukų apsigimimų skaičių.

Natūrali karvės gyvenimo trukmė – 25 metai, iš kurių pieną ji gamina 8 – 9 metus, tačiau fermose auginamos karvės jau po 3 – 5 metų tampa bevertės ir keliauja skerdyklon.

Nedaug žmonių supranta, kad veršieną yra pieno pramonės rezultatas. Kad karvė gamintų pieną, ji turi būti apvaisinta. Nekaltoji mergelė niekada savaime negamins pieno. Atjunkytos jaunos teliukės būna paskerdžiamos arba taip pat tampa pieninėmis karvėmis, o veršiukai auginami atskirai ankštose patalpose (arba pririšti prie specialių „namukų“) išimtinai mėsai.