Šeimyninės laimės prielaidos

Aiškinantis vyro ir žmonos savybių dermę grumiasi dvi nuomonės. Yra manančiųjų, jog į porą geriausiai tinka savo savybėmis vienas kitą papildantys partneriai. Taigi valdingai žmonai reikėtų paklusnaus vyro. Ne mažiau paplitęs ir požiūris, kad bendrą kalbą lengviau rasti su panašiais į save. Taigi linkusi vadovauti moteris turėtų tekėti už valdingo vyriškio.

Kadangi apie vyrus ir moteris sužinome vis daugiau, tai šiandien galime derinti abu požiūrius ir gana tiksliai pasakyti, kokiomis savybėmis sutuoktiniai turėtų skirtis, o kokiomis — papildyti vienas kitą.

AMŽIUS. XIX a. pagyvenęs vyras dažnai tuokėsi su jauna mergina, o vėliau vidutinio amžiaus našlė tekėdavo už jaunesnio vaikino. Nuo XX a. vidurio visose išsivysčiusiose šalyse daugelyje santuokų vyras 1–3 metais vyresnis už žmoną.

ŠEIMYNINĖ PADĖTIS. Daugelis siekia susieti savo gyvenimą su tokios pat šeimyninės padėties žmogumi. Išsiskyrusieji dažniau tuokiasi su išsiskyrusiomis. Kas antrame Lietuvoje spausdinamame vedybinių pažinčių skelbime našlės pabrėžia, jog nori tik susipažinti tik su našliais. Vokiečių psichologė Ingeborga Uhlamann rašo, jog jei santuoka vienam iš sutuoktinių – antra, o kitam – pirma, skyrybų tikimybė didesnė.

RELIGIJA IR TAUTYBĖ. Yra religinių bendruomenių, draudžiančių savo nariams tuoktis su kito tikėjimo žmogumi. Net ir silpnai tikintieji mieliau renkasi to paties ar artimo tikėjimo žmogų. Lietuvoje kas aštuntą santuoką sudaro skirtingos tautybės žmonės, o tarp besiskiriančių šeimų kone kas penkta yra etniškai mišri šeima. Taigi akivaizdu, jog saugiau tuoktis su tautiečiu.

POLITINĖS PAŽIŪROS. Vienodos pažiūros suartina žmones, tačiau sukūrus šeimą nėra itin svarbios. Palankiausias variantas: vyras turi tvirtas politines pažiūras, o žmona atlaidžiai vertina ir jas, ir politikus.

GYVENAMOJI VIETA. JAV yra daug imigrantų, atvykusių iš viso pasaulio. Amerikietis lengvai keliasi iš vienos valstijos į kitą. Bet net 35 proc. santuokų, kaip rašo sociologas Leonardas Barkowsky, įvyksta ten pat, kur gimė abu sutuoktiniai, t. y. abiejų jų gimimo vieta telpa į dešimties mylių skersmens apskritimą.

FINANSAI. Nepaisant feminisčių agitacijos už visišką lyčių lygybę, dauguma moterų norėtų, jog vyras uždirbtų tiek, kad jos galėtų nesirūpinti šeimos išlaikymu. Atrodo, vyrams toks vaidmuo irgi patinka. Bet naujausio sociologinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik 43 proc. vyrų uždirba daugiau nei jų žmonos.

VAIKAI. Manoma, jog turintieji vaikų labiau patenkinti savo santuoka nei jų neturintieji. Tačiau tai patvirtinančių įtikinamų tyrimų nėra. Visgi auginantieji sūnus skiriasi rečiau nei turintys dukteris ar bevaikiai. Gyvenimas akivaizdžiai neteisingas — juk vaiko lytis nepriklauso nuo mūsų norų.

INTELEKTAS. Psichologas H. Eysenckas rašo, jog ištyrus vyro intelektą galima gana tiksliai nustatyti žmonos intelektą, nes protingas vyras paprastai veda protingą moterį, o tas, kurio intelekto koeficientas (IQ) vidutinis, renkasi vidutinio intelekto moterį. Vargu ar Lietuvos abiturientės žino šiuos H. Eysencko tyrimus. Tačiau tik vienas procentas jų teigė, jog tekėtų už žemesnio nei jos išsilavinimo vaikino.

JAV psichologas Luisas Termanas, išsamiau tyręs sutuoktinių intelekto ir šeimyninės laimės ryšį, teigia, kad palankiausias variantas – artimi intelektai. Jei vyras daug protingesnis, žmona bus patenkinta santuoka, tačiau pats vyras – ne. Jei žmona protingesnė nei vyras, ji taip pat bus nepatenkinta, o „kvailelis” vyras to net nepastebės ir džiaugsis šeima.

PATRAUKLUMAS. Štai dviejų psichologinių eksperimentų rezultatai:
1.Studentai turėjo įvertinti bendrakursių patrauklumą nuo 0
iki 5 balų. Vaikinai vertino merginas, o šios — vaikinus. Jie nežinojo, kas su kuo draugauja. Paaiškėjo, kad 85 proc. porų sudarė vienodai įvertintieji arba tie, kurių patrauklumas tesiskyrė 1 balu.

2.Tyrinėtojai sukarpė vestuvines nuotraukas ir siūlė nieko apie juos nežinantiems pašaliniams atskirai įvertinti jaunikio ir nuotakos grožį. Vertinimo balai sutapo devynis kartus iš dešimties.
Taigi pašaliniams stebėtojams dažnai atrodo, jog sutuoktiniai vienodai patrauklūs. Patys sutuoktiniai savo išvaizdą gali vertinti kitaip nei aplinkiniai. Geriausiai, jei ir vyras, ir žmona mano, jog sutiko už save gražesnį (-ę).

SEKSUALUMAS. Pasitenkinimas santuoka didesnis tų porų, kurių vyras mano, jog žmona temperamentingesnė nei jis. Dar geriau, jei jis įsitikinęs, kad žmona patiria ir didesnį malonumą. Žmona irgi turi tikėti, jog vyras dažniau nei ji nori artumo, bei manyti, jog suteikia jam daugiau malonumo nei gauna pati. Tokia altruistinė seksualinė iliuzija yra geriausias tvirtos santuokos pamatas.

SVARBIAUSIA ŠEIMYNINĖS LAIMĖS PRIELAIDA. Paminėti skirtumai ir sutapimai leidžia iš anksto numatyti santuokos sėkmę. Visgi retai kada įsimylėjėliai taip protingai svarsto apie savo ateitį. Bet ir jiems patiktų gauti tikslų ir paprastą atsakymą. Psichologas Giunteris Novvakas teigia, jog būsimą šeimos laimę apskaičiuoti visiškai lengva. Jis rašo, kad daugiau nei trijų ketvirtadalių porų gyvenimas paklūsta paprastai taisyklei. Tereikia įsivaizduoti, kokiu balu įvertintume kiekvieno iš sutuoktinių tėvų šeimyninio gyvenimo laimę, šiuos balus sudėti ir padalyti iš dviejų. Tai ir bus naujos šeimos laimės ar nesutarimų prognozė.

Jeigu šio straipsnio skaitytoja nutars, kad jos ir jos draugo tėvų šeimoms neskirtinas aukštas įvertinimas, ji gali pasiguosti, jog ketvirtadalis porų nepaklūsta jokiems apskaičiavimams.

Gediminas Navaitis