Simas Jasaitis: „Ateis laikas, bus ir vestuvės“

Jeigu Lietuvoje būtų surengti gražiausio krepšininko rinkimai, juose neabejotinai prizinę vietą užimtų simpatiškasis garbanius Simas Jasaitis, po ilgos pertraukos vėl atstovaujantis Lietuvai, „Lietuvos ryto“ klubui. Ir nors jo širdis priklauso vienai seksualiausių Lietuvos moterų Oksanai Pikul, mums niekas netrukdo jį pavadinti vienu geidžiamiausių Lietuvos vyrų ir paklausinėti, kaip meilės reikalai sekėsi paauglystėje, bei išsiaiškinti, kada jis planuoja antrąsias vestuves.

DOSJĖ

Vardas, pavardė: Simas Jasaitis

Gimimo data, vieta: 1982 m. kovo 26 d., Vilnius

Ūgis: 202 cm

Svoris: 96 kg

Plaukų spalva: ruda

Akių spalva: žalia

Profesija: krepšininkas

Klubai, kuriuose žaidė: Vilniaus „Sakalai“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Tel Avivo „Maccabi“, Vitorijos „TAU Ceramica“, Badalonos „Joventut“, Stambulo „Galatasaray Café Crown“.

Hobis: filmai

Šeiminė padėtis: vyksta skyrybų procesas, su pirmąja žmona Vaida turi sūnų Deimaną

Mėgstamiausi kvepalai: „Chanel Blue“

Mėgstamiausia sporto šaka: po krepšinio – futbolas

Mėgstamiausias filmas: „Šeštasis pojūtis“

Tobula moteris: tokios nėra

Nors jau gana vėlu, redakcija pilna žmonių. Kažkodėl darbe užsibuvo ir tie kolegos, kurie įprastai viršvalandžių dirbti nemėgsta. Tik tada, kai sutartu laiku ant redakcijos slenksčio išdygo Simas, lydimas mylimosios Oksanos, ir visų žvilgsniai nukrypo į juos, supratau, kodėl biure tiek daug žmonių. Kolegoms smalsu iš arti pamatyti vieną iš tų dvylikos, rugsėjį padovanojusių tiek daug gerų emocijų, kai į Lietuvą parvežė Pasaulio čempionato bronzos medalius. Simą kiek trikdo aplinkinių dėmesys, tačiau jis žaviai šypsosi ir kantriai vykdo fotografės nurodymus. Pasibaigus fotosesijai, pakviečiu Simą ir Oksaną į savo kabinetą ir tvirtai uždarau duris, kad niekas netrukdytų kalbėtis: klausimų daug, o laiko turime mažai.

Pasiilgo krepšinio

Ir pačiai smalsu, o ir netyčia į rankas „Jurgitą“ paėmę vyriškos giminės atstovai neatleistų, jei Simo nepaklausčiau, kodėl po sėkmingo pasirodymo Pasaulio vyrų krepšinio čempionate su nacionaline rinktine jis taip ilgai negalėjo apsispręsti, kokiame klube norėtų žaisti. Juk pasiūlymų netrūko? „Buvo ir visai neblogų pasiūlymų, bet galbūt buvau pernelyg išrankus. Ieškojau komandos, kurios žaidimo lygis būtų pakankamai aukštas – žaistų Eurolygoje arba bent jau Europos taurės turnyre. Taip pat svarbu, kokiam miestui ta komanda priklauso, kokie žaidėjai joje žaidžia, kas jos treneris. Žinoma, ir pinigai buvo ne paskutinėje vietoje“, – priežastis dėsto po čempionato Vilniuje nuo krepšinio ilsėjęsis ir tik prieš mėnesį su Vilniaus „Lietuvos rytu“ rankomis sukirtęs žaidėjas.

Paklaustas, ar tik ne Oksana tapo apsisprendimo žaisti Lietuvos klube priežastimi, Simas šypsodamasis purto galvą: „Ne, Oksana nebūtų likusi Lietuvoje, būtų važiavusi su manimi.“

O kaipgi be jos „Olialia pupytės“ išsiverstų? „Viską galima suderinti“, – šypsosi Oksana.

„Juk sakei nė žodžio neištarsi! Tai mano interviu“, – juokdamasis mylimąją „drausmina“ krepšininkas. „Oi, pamiršau“, – juokiasi ji.

Simpatiškasis krepšininkas neslepia, kad per tuos kelis laisvus mėnesius krepšinio buvo gerokai išsiilgęs: „Pirmą kartą taip jaučiausi. Pasiilgau šio žaidimo. Buvo apmaudu stebėti, kaip kiti žaidžia, o aš nieko neveikiu.“ Tačiau nėra to bloga, kas neišeitų į gera: Simas sako pagaliau turėjęs laiko bent šiek tiek atsipalaiduoti ir gyventi sau – niekam ne paslaptis, kad profesionaliems krepšininkams aktyviai sportuojant tenka daug ko atsisakyti.

Krepšininkas nepaneigia liaudyje sklandančių legendų, kad treneriai draudžia svarbių varžybų išvakarėse eiti į pasimatymus. „Kai kurie treneriai prieš varžybas netgi neleidžia kalbėtis telefonu. Būdavo ir taip, kad po rytinės treniruotės ir pietų užrakina viešbutyje, kad niekas netrikdytų ramybės“, – pasakoja pašnekovas. Anot sportininko, kai kurie klubai sutartyse įrašo punktą, kuriuo draudžiama krepšininkams po vidurnakčio naktinėti kur nors mieste. Ar Simas nėra sulaužęs tokių griežtų taisyklių? „Visko yra buvę, kai buvau jaunesnis“, – šypsosi jis, bet į detales nesileidžia.

Mergaitės neatakavo

Anksti šeimą sukūręs krepšininkas patikina, kad mokykloje mergaitės dėmesiu nelepino. „Mokykloje nebuvo gerų mergų. Ne, ne, juokauju. Buvau mažas berniukas atlėpusiomis ausimis ir niekas nežiūrėjo į mane. Neidavau net į mokyklos diskotekas. Man tik krepšinis buvo galvoje, ir pamokas kartais praleisdavau, mokykloje nepasirodydavau, kad tik nueičiau į aikštelę pažaist“, – pasakoja krepšininkas.

Sunku patikėti, bet populiarumu tarp moterų Simas tikina negalįs pasigirti ir dabar. „Net jei į klubą nueini be Oksanos, merginos neapspinta?“ – stebiuosi. „Gal merginos nedrąsios. Nežinau, o gal aš baisus?“ – juokiasi S. Jasaitis.

Jokių žinučių „Aš tave myliu“, jokių reikalavimų „Noriu nuo tavęs vaiko“? „Na, „Facebooke“ gaunu daug prašymų priimti į draugus. Pasveikina po kokių nors varžybų, po čempionato gavau daug žinučių. Tačiau tokių žinučių, kuriose kokia nors mergina prisiekinėtų, kad mane myli, negaunu. Tik Oksana rašinėja tokias žinutes“, – šypsodamasis švelniai žvilgteli į draugę krepšininkas. „Aš?“ – klausiamai suklapsi ilgomis blakstienomis ji.

Vestuvės bus!

Primenu, kad ne už kalnų Valentino diena, kai abu galės atvirai išreikšti savo jausmus, ir klausiu

Simo, ar jam patinka ši jau komercine tapusi šventė. „Šventė kaip šventė ir tiek. Visas šventes švenčiu. Jei noriu šventę švęst, tai ir švenčiu“, – prisiminęs garsųjį kalambūrą, sklandantį internete, nusikvatoja sportininkas. Surimtėjęs priduria, kad dabar jo šventės vėl priklauso nuo varžybų grafiko.

Paklaustas, kaip turėtų atrodyti ir kokių savybių turėtų turėti ideali moteris, Simas puola vardyti:

„Ji turi būti tvirto charakterio. Aišku, ne vriedno. Ji turėtų turėti puikų humoro jausmą, savo nuomonę. Kad nemuštų manęs, būtų gera mergaitė, švelni, nepikta, o akys būtų žalios. Svarbiausia, kokia žmogaus širdis. Nėra kažkokio idealo – pajauti širdimi, žmogus tau tinka ar ne, tau su juo gera ar ne.“ Turbūt nereikia ir sakyti, į ką tardamas šiuos žodžius žiūri S. Jasaitis.

Žinomas krepšininkas prisipažįsta netikįs meile iš pirmo žvilgsnio: „Man atrodo tiesiog pastebi tą žmogų, bet neįsimyli iš karto taip, kad viskas, būsiu su tuo žmogumi amžinai.“

Jis pritaria, kad šiais laikais ir moterys turi visišką teisę žengti pirmąjį žingsnį: „Juk ir vyrams malonu, kai moteris dėmesį parodo. Kodėl moteris turi stovėti ir laukti, jei vyras jai patinka?“

Paklaustas, ar artimiausiu metu pats neketina imtis ryžtingų sprendimų ir pasipiršti širdies draugei, Simas pernelyg neatvirauja, tačiau ir neišsisukinėja: „Kol kas asmeniniame gyvenime sudėtinga padėtis, yra daug neužbaigtų reikalų (šiuo metu vyksta skyrybų procesas su pirmąja žmona – red. past.). Stengiuosi apie ateitį per daug negalvoti, bet… Bus tos vestuvės, bus tie vaikai… Kaip sakoma, „ateis laikas, bus ir vaikas“. Kol kas reikia visas tas problemas išspręsti.“

Apkalbų nemėgsta

Prisiminusi, koks ažiotažas kilo redakcijoje prieš jam ateinant, Simo klausiu, ar jo nevargina aplinkinių dėmesys, su kuriuo neišvengiamai susiduria visur: ne tik klubuose, bet ir, tarkime, parduotuvėje. „Labai į akis niekas nelenda. Būna, kad apie krepšinį kažkas pašneka, bet gal labiau savi. Klube daug visokių pažįstamų sutinki“, – kalba krepšininkas. „Žmonės Lietuvoje kultūringi. Iš tiesų nėra taip, kad negali praeiti“, – jam pritaria Oksana. Vis dėlto pora vieningai pripažįsta: daug maloniau leisti laiką ten, kur niekas žvilgsniais nevarsto – namuose arba svečiuose pas draugus. „Namie geriausia. Niekas tavęs nemato – ką nori, tą darai“, – šypteli krepšininkas.

Ar simpatiškasis krepšininkas, kurio į vyrus norėtų dauguma lietuvaičių merginių, daug dėmesio skiria savo išvaizdai? „Oi, tikrai ne. Labai į tai nekreipiu dėmesio. Aišku, pasikvepinu, prausiuosi. O kalbant apie drabužius… Mane vaikščiojimas po parduotuves labai vargina. Ko gero, tai labiausiai erzinantis dalykas“, – juokiasi krepšininkas ir pasidžiaugia, kad dabar turi puikią padėjėją šiais klausimais – Oksaną. Jis neteikia reikšmės drabužių etiketėms, nors ir galėtų įpirkti ir itin prabangius: „Tikrai nevartau tų žurnalų, nesu madistas. Kas man patinka, tą aš ir nusiperku. Svarbiausia rasti savo dydžio drabužių ir batų. Dažnai būna, kad nueini į parduotuvę, randi gražų drabužį, bet nėra reikiamo dydžio. Tas pats ir su avalyne.“

Milijonų neuždirba

Kremo nuo raukšlių Simo kosmetinėje nerasi – jis ne iš tų vyrų, kurie čiustijasi po dvi valandas.

„Neturiu kremo nuo raukšlių. Va, barzda auga ir tiek. Turiu kirpėją, pas kurią nuolat kerpuosi. Bet ką ten kirpti – tik šiek tiek patrumpina ir viskas. Atsikėlęs nesišukuoju, nesėdžiu prie veidrodžio po kelias valandas. Čia moterų sritis“, – paaiškina Simas. „Nemėgstu tokių vyrų, kurie stovi dvi valandas prie veidrodžio ir čiustosi. Aš negyvenčiau su tokiu vyru“, – vėl įsiterpia Oksana.

Ir dėl papildomų kilogramų Simas sako niekada nesijaudinęs: „Kai treniruočių mažiau, nevalgau pusryčių. Tiesa, tuos mėnesius, kai nežaidžiau, turbūt valgiau daugiau. Kažkiek prisižiūriu, žinoma. Bet kad tortų atsisakyčiau, tai ne. Kaip ten sakoma, jei dievas davė burną, tai… Aš mėgstu pavalgyti. Kiti sportininkai gal daugiau prisižiūri.“ Iškart klausiu Simo, ar jis moka gaminti.

„Jei reikėtų, tai pagaminčiau. Anksčiau, kai žaidžiau užsienyje, gana dažnai tekdavo gamintis. Dabar juk nesunku, receptą pasižiūri internete ir viskas. Nedarai, aišku, sudėtingų patiekalų, o makaronai, koldūnai – toks studentiškas gyvenimas.“

Būtent maistui Simas sako pinigų negailįs. Tiesa, milijonų, kaip žmonės kalba, ir neuždirba. „Yra sąskaitoje vienas kitas tūkstantis, tačiau tikrai ne milijonai, kaip čia visi kalba. Va, be darbo sėdėjau. Iš kur ten tie milijonai?“ – sako žinomas sportininkas.

Negaliu nepaklausti, ką jis ketina veikti baigęs krepšininko karjerą. „Esu iš draugų gavęs pasiūlymų padirbėti statybininku. Aukštas ūgis šioje profesijoje privalumas, – juokiasi. – O jeigu rimtai, tai reikės kažką susijusio su krepšiniu veikti. Na, ne treneriu, bet, pavyzdžiui, kokiu krepšinio skautu galėčiau dirbti.“ O verslininku ar nenorėtų tapti? „Koks iš manęs verslininkas?“ – šypteli pašnekovas. Tada klausiu, ar pramogų verslas jo nevilioja? „Simas grupę įkurs, aš būsiu vadybininkė“, – kvatoja Oksana. „Gal iš tiesų reikėtų pamėginti tapti dainininku? Ne, ne, juokauju. Turiu gerą klausą, duše padainuoju. Bet aš – ne koks šoumenas. O gal aktoriumi tapti? Pradėti filmuose filmuotis…Cha, cha, cha… Bet kol kas tik krepšinis galvoje. Kai baigsiu krepšininko karjerą, tada galvosiu“, – juokdamasis užbaigia svarstymus apie ateitį S. Jasaitis.

Jurgita Kviliūnaitė