Vaistažolių rinkimas liepos mėnesį
Likus kelioms dienoms iki vasaros vidurį žyminčio liepos mėnesio siūlome apžvelgti, ką naudingo gamta mums gali pasiūlyti dabar. Visus žolinius augalus bei žiedynus reikėtų rinkti esant sausam ir giedram orui, po pietų, kadangi tada augalai savyje turi mažiau vandens ir greičiau džiūsta. Surinktą žaliavą reikia iš pradžių apdžiovinti tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje (tarkim balkone, augalus paskleidus ir pridengus medžiaga ar popieriaus lapu), o pabaigti džiovinimą reikėtų maždaug 30 – 40 laipsnių temperatūroje (tam puikiai tinka vėstanti orkaitė).
Augaluose esantį veikliųjų medžiagų kiekį nustatyti sunku – jis priklauso nuo daugybės faktorių: temperatūros, drėgmės, dirvožemio, tad vaistažolių preparatų nereikėtų vartoti vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims. Jais nereikėtų piktnaudžiauti – jokių užpilų ir arbatų negalima vartoti ilgiau nei mėnesį. Kiekis taip pat svarbu – paprastai pakanka du arbatinius šaukštelius džiovintos žaliavos užplikyti stikline verdančio vandens ir palaukus 10 – 15 minučių nukošti. Gerti reikėtų ketvirtadalį stiklinės, geriausia apie pusvalandį prieš valgį.
Balinio ajero žolė
Liaudies medicina ajerų arbatą siūlo išbandyti skundžiantis virškinimo sutrikimais – esant sumažėjusiam rūgštingumui, sergant gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige. Nuoviru skalaujant burną galima šušvelninti jautrių dantenų keliamus nepatogumus bei išvengti nemalonaus burnos kvapo. Šio augalo nuoviru taip pat galima įtrinti galvos odą – jis naikina pleiskanas bei sustiprina plaukų šaknis. Šviežias augalas šiek tiek nuodingas, tad reikėtų naudoti tik džiovintą balinio ajero žolę.
Trilapio pupalaiškio lapai
Pupalaiškio arbatos itin karčios, tačiau veiksmingos – žadina apetitą bei gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių bei tulžies išsiskyrimą, kelia nuotaiką bei darbingumą, mažina skausmą.
Jonažolės
Žiniuoniai jonažolę vadina vaistu nuo 99 ligų – jos arbatomis gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus, nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, gingivitas (dantenų uždegimas), stomatitas (burnos gleivinės uždegimas). Jonažolė pasižymi nervus raminančiu poveikiu.
Gysločio lapai
Daugelis su gysločiu susipažino dar vaikystėje, kuomet jo šviežius lapus glausdavo prie kraujuojančių nubrozdinimų. Šis augalas tikrai stabdo kraujavimą, o jo lapų arbata padeda atsikosėti, gydo brochitą, tracheitą bei laringitą.
Pelyno žolė
Su pelyno žole, kaip ir su gysločiais daugeliui taip pat teko susidurti jau vaikystėje. Tai vienas iš populiariausių liaudies medicinos augalų, kurio arbata vartojama apsinuodijus. Pelynas, botanikų vadinamas karčiuoju kiečiu, gerina virškinimą, skatina apetitą. Veikia priešuždegimiškai, tad nuoviru galima apiplauti žaizdas ar sumušimus.
Pelkinio pūkelio žolė
Pelkinio pūkelio preparatais liaudies medicina gydo aukštą kraujospūdį, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, cukrinį diabetą. Šio augalo antpilu taip pat galima apiplauti žaizdas bei nudegimus.