Vienos namuose: moterys ėdrūnės
Esu moteris ir be galo myliu, bet tuo pačiu tiesiog nekenčiu maisto. Galiu savaičių savaites be jokio vargo į burną neįsidėti jokio saldumyno, tačiau ateina toks momentas, kai palūžtu ir vietoj obuolio griebiu traškučių pakelį ar ledų kibirėlį ir vienu ypu jį suvalgau. Neslėpsiu, tą akimirką tiesiog mėgaujuosi gardžių kąsneliu ir negalvoju apie jokius badavimus ar dietas. Ar tai normalu? Abejoju. Visgi manau, kad esu tokia ne viena. Į amžiną kovą su maistu tenka stoti kiekvienai, norinčiai turėti liekną ir gražų kūną.
Tikriausiai šį viename užsienio bloge aptiktą pasakojimą sau pritaikyti galėtų daugelis merginų. Sutiksite ir su tuo, jog riebus maistas ir grakšti figūra – du nesuderinami dalykai. Tačiau kartais siekiant išsvajotojo grožio standarto, atsisakyti tam tikrų mitybos įpročių yra be galo sunku. Taip sunku, kad blogą dieną bandai praskaidrinti plytele šokolado ar pyragėliu su kremu. Tad ar iš tiesų pasijaučiame geriau, kai valgome? Ar iš tiesų mums dažnai pritrūksta valios atsisakyti įvairių gardumynų? Į šiuos ir dar daugelį kitų panašių klausimų pabandė atsakyti amerikiečių menininkė Lee Price.
Realistiški Lee Price piešiniai vaizduoja moterų ryšį su maistu. Juose įamžintos slaptos akimirkos, kai moterys yra likusios vienos namuose ir užkandžiauja ne tik virtuvėje ar miegamajame, bet ir vonioje. Ar taip būna iš tiesų?
